Mokslininkė Sarah Hill iš Teksaso Krikščioniškojo universiteto aiškina, kad augimas nepritekliuje skatina gausesnį valgymą užaugus – nors žmogus ir nepatiria bado. Šie atradimai paaiškina, kaip žmogaus vystymasis turi įtakos jo santykiui su maistu bei svorio reguliavimu.
Ankstesni tyrimai buvo parodę ryšį tarp skurdo vaikystėje ir nutukimo suaugus, tačiau kokie mechanizmai skatina tokį reiškinį, nebuvo aišku. S. Hill ir jos kolegos dvejojo, kaip vaikystės potyriai atsiliepia reguliuojant reikiamos energijos kiekį suaugus.
Vaikystėje patiriamas nepriteklius padeda vaikui išgyventi skurdžioje aplinkoje, todėl jie ieško maisto visur, kur tik jo yra. Šis noras ieškoti maisto išlieka net ir suaugus – nepaisant to, kad žmogus nebepatiria maisto nepritekliaus.
Vieno tyrimo metu S. Hill ir jos kolegos pakvietė 31 studentę tariamoje vartotojų apklausoje. Tyrime dalyvavo tik moterys, kurių masės indeksas neviršijo 30, ir kurios nesirgo cukralige bei neturėjo alergijų maistui – kad būtų išvengta ligų sukeliamo pašalinio efekto.
Studentėms buvo duotas vienas dubenėlis šokoladinių ir vienas dubenėlis sūrių sausainių – ir buvo paprašyta įvertinti kiekvieną produktą. Pateikus vertinimą, kol šios laukė kitos tariamos apklausos dalies, joms leista suvalgyti sausainių likučius.
Tuomet jos užpildė apklausą, kurioje jos buvo paprašytos prisiminti savo vaikystę iki 12 metų amžiaus ir atsakyti, ar sutinka su trimis nurodytais teiginiais:
- Mano šeimai užteko pinigų, kai aš augau;
- Aš užaugau sąlyginai pasiturinčioje aplinkoje;
- Aš jaučiausi pakankamai turtinga, palyginti su mano bendraamžiais.
Pabaigus apklausą mokslininkai paskaičiavo, kiek kiekviena dalyvė suvalgė sausainių, buvusių dubenėliuose. Pažvelgę į dalyvių, kurie tyrimo metu nurodė jaučiantys alkį, rezultatus, mokslininkai nerado jokio skirtumo tarp skurdesnėse ir turtingesnėse aplinkose užaugusių dalyvių.
Tačiau mokslininkai pastebėjo skirtumą dalyvių, kurie tyrimo metu nejautė alkio, tarpe: studentės, užaugusios skurdesnėje aplinkoje, suvalgė daugiau sausainių bei suvartojo daugiau kalorijų nei tos, kurios užauga turtingesnėje aplinkoje.
S. Hill ir kolegos pastebėjo, kad energijos poreikis neturėjo įtakos maisto, kurį suvalgė skurdesnėje aplinkoje užaugusios dalyvės, kiekiui.
Kito eksperimento metu mokslininkai varijavo energijos poreikiu: vieniems dalyviams davė gazuotų kaloringų vaisvandenių, o kitiems – paprasto gazuoto vandens be kalorijų. Vėlgi, mokslininkai pastebėjo, kad skurdesnėje aplinkoje užaugę dalyviai suvartojo daugiau kalorijų – bet tik tuomet, kai visi dalyviai nejautė alkio. Šie atradimai buvo patvirtinti trečio eksperimento metu, kur tiek vyrams, tiek moterims buvo matuojamas gliukozės kiekis kraujyje.
Mokslininkus nustebino visų šių tyrimų rezultatai bei galutinė išvada, kad vaikystėje supanti aplinka turi įtakos suvartojamo maisto kiekiui, žmogui tapus pilnamečiu. Taip pat mokslininkus nustebino tai, kad žmogaus gerbūvis suaugus neturėjo jokios įtakos jo mitybai.
Mokslininkai perspėja, kad skurdi aplinka vaikystėje ir padidėjęs maisto poreikis suaugus nesiejami tiesioginiu ryšiu, tačiau skurdas vaikystėje neabejotinai turi įtakos suaugusio žmogaus mitybai. Mokslininkai reziumuoja, kad skurdžioje aplinkoje užaugę žmonės sunkiai kontroliuoja suvartojamo maisto kiekį.
