Restoranas atsisakė arbatpinigių. Nepatikėsite, kas nutiko

Po susirinkimo kiekvienam darbuotojui pateikiama užduotis, kurią jis turi atlikti per savaitę laiko – parašyti trijų paragrafų pranešimą apie mokslinę knygą. Tokios užduotys skiriamos tam, kad darbuotojai galėtų tarpusavyje kalbėtis ne vien tik apie orą.

Šiame restorane įgyvendinta ir daugiau progresyvių sumanymų. Štai 2015 metais restoranas sulaukė didžiulio žiniasklaidos dėmesio, kai buvo visiškai atsisakyta arbatpinigių. Vietoje to, kiekvienas darbuotojas gauna ne mažesnį nei 35 000 JAV dolerių metinį atlyginimą plius priedus, skaičiuojamus nuo metinio pelno – taip pat 500 įmonės, valdančios restoraną, akcijų bei apmokamas atostogas.

Kaip šiam restoranui pavyksta išsilaikyti? Jo įkūrėjas 30-metis Bobby Fry‘us sako, kad restoranas sutaupo, pirkdamas vietinius pigesnius produktus. Anot jo, geresni maisto produktai neretai būna ir pigesni. Vis dėlto, dėl padidėjusių darbuotojų atlyginimų patiekalų kainos šiek tiek pakilo, o pats restoranas nėra itin pigus – štai vienas espresso mėsainis kainuoja 14 dolerių.

„Bar Marco“ buvo įkurtas 2011 metais, o tai padarė keturi mokyklos laikų draugai – B. Fry‘us, Kevinas Coxas, Michael Kreha ir Justinas Steelas. Restorano įkūrėjai sako, kad jo sėkmė pranoko bet kokius lūkesčius.

Jau praėjus vienam mėnesiui po arbatpinigių atsisakymo restorano apyvarta padidėjo 26%, o išlaidos sumažėjo nuo 40 iki 32 procentų. O savaitinis pelnas pakilo nuo 3000 iki 9000 dolerių, nors apyvarta pakilo tik 7000 dolerių.

Na o dalis šio pelno nubyrėjo tiesiai į darbuotojų kišenes. Atskaičiavus atlyginimus darbuotojams bei visas išlaidas, „Bar Marco“ jau pirmaisiais metais gavo apie 50 000 dolerių pelną.

Lygiai toks pat modelis vėliau buvo pritaikytas ir kitam B Fry‘aus ir draugų restoranui „The Livermore“. Vis dėlto, B. Fry‘us neketina atidaryti daugiau restoranų, o mėgins savo sėkmę kurdamas kitus verslus.

Idėja atsisakyti arbatpinigių kilo dėl jų ydingumo. B. Fry‘us pasakoja, kad žmonės duoda tokią pačią arbatpinigių sumą nepaisant to, ar buvo aptarnauti gerai, ar blogai. Kai gauna prastą aptarnavimą, lankytojai paprasčiausiai nebesugrįžta į restoraną. Taigi, anot B. Fry‘aus, arbatpinigiai paslepia žmonių emocijas.

B. Fry‘us taip pat turėjo viziją sukurti verlsą, kuriame būtų vertinami darbuotojai. Jis mano, kad mažas algas mokantys restoranų savininkai yra pernelyg tingūs ar tiesiog neišmano savo darbo. Jis mano, kad vienos didžiausių pasaulyje kompanijų „Google“ sėkmė priklauso nuo to, kiek daug laiko ir energijos jie skiria savo darbuotojams.

Negana to, „Bar Marco“ taip pat skatina žmonių verslumą. Neseniai trys restorano darbuotojai išėjo ir įkūrė savo restoranus. B.Fry‘us sako, kad restorano kultūra neleis jam nustoti tobulėti. Jis sako, kad tą akimirką, kai nustoji tobulėti, turi pradėti daryti kažką kita.