1964 metų sausio 10 dieną B-52H su keturių narių įgula susidūrė su turbulencija, kai bombonešis skrido žemame aukštyje. Lėktuvas turėjo skristi apie valandą laiko, praskrisdamas pro Vičitą (Kanzasas). Jis turėjo skristi maždaug 200 metrų aukštyje 520 – 740 kilometrų per valandą greičiu.
Lėktuvui pasukus kalnų link, prietaisai įspėjo apie padidėjusią turbulenciją bei stiprius vėjo gūsius uodegos srityje. Įgula nutraukė bandymus ir pakilo į maždaug 5 kilometrų aukštį. Vėliau lėktuvas skrido pro zoną, kurioje buvo dar didesnė turbulencija. Bombonešis pradėjo smarkiai vibruoti, dėl to vairas tapo sunkiai valdomas.
Įgula įjungė oro stabdžius, kad išlaikytų išilginį lėktuvo stabilumą bei pradėjo kuro perpylimą, kad būtų išlaikytas priekinis gravitacijos centras.
Nėra aišku, ar įgula iškart suprato, kas nutiko, tačiau netoli skridęs orlaivis F-100 „Super Sabre“ atsiliepė į įgulos pagalbos šauksmą ir patvirtino, kad turbulencija nuplėšė 83 procentus vertikalaus stabilizatoriaus. Net 1 toną sveriančios lėktuvo uodegos paprasčiausiai nebeliko.
B-52 iškart patraukė atgal į savo bazę Vičitoje, o inžinieriai rekomendavo nuleisti lėktuvo važiuoklę, kadangi tai šiek tiek padėtų kompensuoti stabilizatoriaus trūkumą.
Tačiau pasiekus Vičitą, paaiškėjo, kad lėktuvas negali nutūpti dėl blogo oro, dėl ko jis turėjo skristi Blitevilio oro pajėgų bazės Arkanzase link. Priartėjus prie Blitevilio, įgula pirmiausiai išskleidė šoninę bombonešio važiuoklę, o vėliau – ir pagrindinę. Lėktuvas leidosi 300 kilometrų per valandą greičiu, o įgula paskaičiavo, kad nusileidimui priteiks apie 1,6 kilometro ilgio nutūpimo tako.
Bombonešis nusileido įgulai įjungus laisvos eigos pavarą ir oro stabdžius. Artinantis prie nusileidimo tako, buvo pastebėta, kad lėktuvą traukia į kairę pusę, todėl pilotai nusprendė lėktuvą nedelsiant tupdyti. Sumažėjus B-52 greičiui, buvo išskleistas stabdymo parašiutas ir lėktuvas sustojo.
Iš viso bombonešio B-52H įgula be uodegos skrido net 5 valandas. Prietaisų rodmenys parodė, kad gūsių sukeltos apkrovos buvo neįprastai didelės. Beje, lėktuvo įgula net neatsikratė tuo metu gabenta AGM-28 Hound Dog kruizine raketa. Manoma, kad taip nutiko, nes pilotai tvarkėsi pakankamai gerai, o jei raketa dar ir buvo už gravitacijos centro, tai tik padėjo išlaikyti lėktuvo stabilumą. Kadangi tai buvo tik bandomasis skrydis, tikėtina, kad ši raketa nebuvo apginkluota termobranduoline kovine galvute.
Dėl šio įvykio bombonešio B-52H korpusas buvo sutvirtintas, kad geriau atlaikytų gūsinę turbulenciją. Incidento metu naudotas bombonešis buvo suremontuotas ir tarnavo dar 44 metus. Paskutinio skrydžio jis sulaukė tik 2008 metų liepos 24 dieną.
