Mokslininkai ilgai mėgino atrasti ryšį tarp depresijos ir kalbos, ir dabar tam padeda technologijos. Naujas tyrimas atskleidė žodžius, kuriuos vartoja nuo depresijos kenčiantis žmogus.
Šį tyrimą padėjo atlikti programa, kuri analizuoja tūkstančius žodžių per kelias minutes. Tai padeda pastebėti, kokių lingvistinių dalių trūksta žmonių kalboje, kokie žodžiai yra labiausiai paplitę, leksikos įvairovę, vidutinį sakinio ilgį, gramatines tendencijas bei dar daugiau parametrų.
Šiam tyrimui atlikti pasitarnavo ne tik C.Cobainas ar kiti žinomi žmonės, bet ir asmeniniai paprastų žmonių dienoraščiai ar esė. Taip pat daug ką atskleidė gyvai kalbančių depresija sergančių žmonių stebėjimas.
Kalbą galima išskirti į dvi dalis: turinį ir stilių. Turinys susijęs su tuo, ką mes kalba norime išreikšti, tai yra mūsų teiginių reikšmę. Pasirodo, depresijos požymių turintys žmonės naudoja daug žodžių, kurie perteikia neigiamas emocijas, ypač neigiamus būdvardžius, tokius kaip „liūdnas“, „vienišas“ ar „apgailėtinas“.
Dar įdomesnis yra įvardžių naudojimas. Depresija sergantys žmonės dažniau kalba pirmuoju asmeniu „aš“, „man“, „mane“, ir žymiai rečiau antruoju ar trečiuoju asmeniu „ji“, „jie“, „juos“. Tai reiškia, kad depresijos kankinami žmonės yra labiau susikoncentravę į save, ir turi silpnesnį ryšį su kitais. Mokslininkai nustatė, kad įvardžiai yra itin patikimi nustatant depresiją, nei negatyvūs žodžiai.
Dauguma mūsų ir taip žino, kad galvojimas tik apie asmenines problemas ir socialinė izoliacija yra dažni depresijos požymiai. Tačiau nežinoma, ar tai atskleidžia skirtumus dėmesio ar mąstymo srityje. Tad ar depresija verčia žmones mąstyti apie save, ar tiesiog apie save daug mąstantys žmonės yra linkę sirgti depresija?
O štai kalbos stilius rodo, kaip mes išreiškiame save. Mokslininkai ištyrė 64 psichinės sveikatos forumus bei 6400 šių forumų narius. Absoliutumą rodantys žodžiai, tokie kaip „visada“, „niekas“, „visiškai“ šiuose forumuose buvo minimi žymiai dažniau nei kitur. Būtent šie žodžiai depresiją parodo žymiai geriau, nei įvardžiai ar negatyvių emocijų žodžiai.
Mokslininkai prieš tyrimą iškėlė hipotezę, kad tokie žmonės viską mato pilkai ir baltai, o tai turėtų atsispindėti jų kalboje. Palyginus 19 skirtingų forumų, absoliutumą išreiškiančių žodžių yra 50 procentų daugiau nerimo ir depresijos forumuose bei 80 procentų daugiau forumuose apie savižudybę.
Įvardžiai pasiskirstė panašiai kaip ir absoliutumą išreiškiantys žodžiai, tačiau jų sukuriamas efektas buvo mažesnis. Palyginimui, negatyvių emocijų žodžiai buvo žymiai retesni forumuose apie savižudžius, negu nerimo ir depresijos forumuose.
Tyrimo metu taip pat buvo pažvelgta į forumus, kuriuose diskutuoja žmonės, patys atsigavę po depresijos. Šie žmonės dažniau rašė pozityvius dalykus apie jų gydymą bei atsigavimą. Šiuose forumuose negatyvių žodžių vartojimas savo gausa neišsiskyrė iš įprastų forumų, tačiau emociškai pakilesnių žodžių buvo 70 procentų daugiau. Tiesa, šiuose forumuose buvo dar pakankamai nemažai absoliutumą išreiškiančių žodžių, tačiau mažiau nei nerimo ir depresijos forumuose.
Svarbu yra tai, kad nuo depresijos kentėję žmonės turi didesnę tikimybę vėl susirgti depresija. Tai paaiškina gausesnį absoliutiškų žodžių vartojimą net ir išsigydžius depresiją, tačiau tai gali sukelti depresijos požymių.
Sugebėjimas suprasti depresija sergančių žmonių kalbą yra svarbus suprantant, ką tokie žmonės mąsto. Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad šiuo metu nuo depresijos kenčia net 300 milijonų žmonių visame pasaulyje, o tai yra 18 procentų daugiau nei 2005 metais. Turint daugiau informacijos apie nuo depresijos kenčiančius žmones, galima bus rasti efektyvesnių gydymo būdų ir sumažinti savižudybių skaičių.
Parengta pagal „The Independent“.
