Australų fizikas ir inžinierius Johnas O‘Sullivanas, įkvėptas Stepheno Hawkingo teorijos dėl išgaruojančių juodųjų skylių ir dėl to skleidžiamų radijo bangų, nusprendė patikrinti šią teoriją pats. Jis išsiaiškino, kad šiuos gan silpnus signalus yra labai sunku atskirti nuo garsesnių foninių radijo garsų, sklindančių Visatoje.
Signalai, kuriuos J. O‘Sullivanas mėgino ištirti, buvo nukeliavę pernelyg didelį atstumą, todėl pernelyg silpni bei sudrumsti dulkių ir dujų, pro kurias jie keliavo skriedami kosmosu. Jų bangos forma pasikeitė iš aštrios į buką. Dėl šių priežasčių J. O‘Sullivanas ir jo kolegos išrado prietaisą, kuris padėtų izoliuoti šias „atbukintas“ bangas.
Deja, bet mokslininkai taip ir nerado bangų, kurių jie ieškojo. Laimei, sukurtą aparatą, kuriuo norėta izoliuoti radijos bangas, jie pritaikė kitam tikslui.
1992 metais J O‘Sullivanas buvo Sandraugos mokslinių ir pramonės tyrimų organizacijoje, kur buvo įpareigotas surasti būdą, kaip kompiuteriai galėtų komunikuoti be laidų. Kitaip sakant, jam buvo skirta užduotis sukurti bevielę sistemą. Tada jis prisiminė prietaisą, kurį buvo sukūręs radijos signalams aptikti – kurį jis netrukus perdarė. Juodosios skylės matematika iš sukurto prietaiso buvo panaudota kaip pagrindas Wi-Fi bevieliam internetui.
Jo išradimas Sandraugos mokslinių ir pramonės tyrimų organizacijai uždirbo 1 milijardą dolerių po to, kai jis 1992 metais buvo užpatentuotas Australijoje, o 1996 metais – ir JAV.
Parengta pagal „National Geographic“.
