Kūginės sraigės yra jūrinės sraigės, randamos tropiniuose vandenyse visame pasaulyje – nors kai kurios gyvena ir švelnesnio klimato vandenyse, pavyzdžiui, aplink pietų Kaliforniją, Viduržemio jūroje bei pietinėje Pietų Afrikos dalyje.
Kūginių sraigių specialūs dantys, vadinami radulomis, veikia kaip poodinės adatos ir žeberklo kombinacija – nuodų suleidimui priešui. Pats nuodingiausias šių sraigių porūšis yra conus geographus.
Šios sraigės nuodai yra skirti nervinei sistemai – auka paralyžuojama, o sraigė iki savo pietų nusigauna sau įprastu ir patogiu greičiu, t.y. neskubėdama. Sraigės nuolatos atsiaugina radulas, todėl jos niekad nelieka be dantų.
Ronaldas Jenneris iš Londono gamtos istorijos muziejaus sako, kad žuvis medžiojančioms kūginėms sraigėms yra svarbu turėti itin greitai veikiančius ir stiprius nuodus – kadangi nuo tokio lėtai judančio grobuonies žuvims nesunku pabėgti.
Kai kurios kūginės sraigės medžioja ant akmenų ir koralinių rifų, o kitos pasislepia smėlyje.
Jų raštuoti geometriniai kiautai atrodo itin gražiai ir yra patrauklus suvenyras – todėl nieko neįtariantiems nardytojams jos kelia didelį pavojų. Be to, didesnės kūginės sraigės turi pakankamai dideles radulas, gebančias pradurti net ir naro kostiumą.
Statistiškai 65 procentai žmonių, kuriems įkanda kūginė sraigė, miršta – jeigu laiku nepatenka į ligoninę. Šiuo metu medicinoje nėra jokių priešnuodžių šių sraigių nuodams. Vienintelė išeitis – gydyti simptomus, kol nuodai neteks savo poveikio.
Nors šios sraigės yra lėtos ir pražudo itin nedaug žmonių, yra kelios priežastys, kodėl jos yra laikomos nuodingiausiais gyvūnais pasaulyje.
Kai kurie gyvūnai – kaip antai karališkosios kobros – įkandimo metu suleidžia didžiulį nuodų kiekį, kurį suleidžia savo didelėmis iltimis. O štai kiti – kaip pavyzdžiui geltonasis skorpionas – suleidžia labai nedidelį nuodų kiekį. Tačiau kūginei sraigei tereikia vos dešimtadalio skorpiono nuodų kiekio, kad auka mirtų.
Dar vienas veiksnys, kuris lemia gyvūno pavojingumą, yra jo charakteris. Kai kurios labai nuodingos gyvatės – kaip pavyzdžiui žemyninis taipanas iš šiaurės Australijos – yra ne tokios pavojingos dėl ganėtinai ramaus būdo. Bet kūginės sraigės grobuoniška prigimtis ir ryžtas pulti lemia itin didelį jos pavojingumą. Tiesa, nepaisant šių sraigių pavojingumo, jų nuodai yra naudingi medicinai.
Šimtai kūginės sraigės nuoduose esančių sudedamųjų dalių yra itin nuodingos žmonėms, tačiau viena jų yra itin efektyvi skausmo malšinimo priemonė. Kai mokslininkai nukopijavo jos struktūrą laboratorijoje, paaiškėjo, kad ši medžiaga yra net 1000 kartų efektyvesnė nei morfijus – bei, mokslininkų manymu, sukelianti mažesnę priklausomybę.
