Dažniausiai pasitaikančios galaktikos yra spiralinės ar eliptinės. Tačiau vienos keisčiausių galaktikų yra žiedinės. Vienas geriausių to pavyzdžių yra vadinamasis Hoago objektas, kurį 1950 m. atrado astronomas Arthuras Hoagas. Tačiau yra ir daugiau pavyzdžių.
Žiedinė galaktika tokį pavadinimą gavo ne veltui – jos forma iš tiesų yra kaip žiedo. Viduryje yra ryški centrinė šerdis, tada driekiasi didžiulis, beveik neapšviestas tarpas, o viską apjuosia ryškus žiedas, kuriame yra daugybė karštų mėlynų žvaigždžių.
Astronomai mano, kad žiedinės galaktikos susiformuoja tada, kai mažesnė galaktika keliauja per didžiulės galaktikos centrą. Atstumai tarp žvaigždžių yra didžiuliai, todėl kai galaktikos susiduria, žvaigždės iš tiesų nesusiduria viena su kita, kaip būtų galima pagalvoti. Vietoje to, visą betvarkę sukuria gravitacija. Tokioje situacijoje manoma, kad mažesnė galaktika praskrenda tiesiai per didesnės galaktikos diską. Mažesnės galaktikos gravitacija suformuoja didžiulius dulkių ir dujų debesis, kurie tampa pagrindu naujų žvaigždžių didesnės galaktikos pakraščiuose formavimuisi.
Pasikeitusi gravitacija drastiškai paveikia didesnės galaktikos žvaigždžių orbitas. Jos pasitraukia į išorinę galaktikos pusę ir suformuoja ryškų žiedą. Šis mėlynas žiedas ir toliau traukiasi į galaktikos pakraščius, o astronomai mano, kad tai tęsiasi apie kelis šimtus milijonų metų, kol visas darinys ima irti. Galiausiai lieka tik ryškus vidinis galaktikos branduolys.
2004 metais, švenčiant Hubble kosminio teleskopo 14 metų gimtadienį, astronomai išplatino žiedinės galaktikos AM 0644-741 nuotraukas.
