Yra kelios teorijos apie gimtadienio torto žvakučių atsiradimą.
Kai kurie mano, kad gimtadieninio torto žvakučių tradicija atsirado Graikijoje, kai žmonės į medžioklės deivės Artemidės šventyklą nešdavo tortus, dekoruotus degančiomis žvakutėmis. Žvakutės būdavo uždegamos tam, kad švytėtų tamsoje it mėnulis, kuris buvo populiarus simbolis, sietas su deive Artemis.
Dauguma senovės kultūrų taip pat manė, kad dūmai nuneša jų maldas į dangų. Būtent iš šio tikėjimo galėjo atsirasti tradicija prieš užpučiant žvakutes sugalvoti norą.
Kiti mano, kad gimtadienio torto žvakučių tradicija prasidėjo Vokietijoje. 1746 metais dvasininkas Ludwigas von Zinzindorfas šventė savo gimtadienį, o jo proga iškėlė ekstravagantišką festivalį. Gimtadienio kaltininkui buvo iškeptas didžiulis tortas, koks tik buvo įmanomas didžiausioje didžiausioje to meto krosnyje – ir jame buvo tiek skylučių, kiek L. von Zinzindorfui buvo metų. Kiekvienoje šių skylučių buvo po žvakutę – ir viena žvakutė patalpinta torto viduryje.
Vokiečiai XVIII amžiuje taip pat su tortu ir žvakutėmis švęsdavo ir vaikų gimtadienius. Tokių švenčių metu viduryje torto būdavo įsmeigiama ir uždegama viena žvakutė, kuri simbolizuodavo „gyvenimo šviesą“.
