Skamba netikėtai, bet beždžionės vilkams yra geresnės medžioklės partnerės, nei grobis. Bent jau taip susiklostė Etiopijos aukštumose, kur šios dvi gyvūnų rūšys pradėjo neįprastą bendradarbiavimą medžioklėje. Ir šis bendradarbiavimas yra naudingas abiems pusėms.
Anot tyrimo, kuris buvo publikuojamas leidinyje „Journal of Mammalogy“, nykstanti Etiopijos vilkų rūšis Canis simensis ir itin reta beždžionių rūšis gelados Theropithecus gelada itin gerai bendradarbiauja paprasčiausiai leisdami vieni kitiems gyvuoti. Gelados, kurios yra artimos babūnų giminaitės, yra žolėdės – jos vaikšto kalnuotose vietovėse ir tiesiog ėda žolę. Aplink jas sukiojasi Etiopijos vilkai. Gelados jų nebijo – kadangi žino, kad jos vilkų nedomina.
Mat Etiopijos vilkus domina graužikai. Jie retai medžioja ką nors kitą, išskyrus kelias žinomas Etiopijos žiurkių rūšis – kurios įprastai slepiasi po žeme. Gelados ėda žoles ir tokiu būdu sutrikdo ramų graužikų gyvenimą, kurie išlenda į žemės paviršių – ir, žinoma, tampa lengvu vilkų grobiu.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad vilkai seniau sėkmingai sumedžiodavo vieną iš keturių graužikų. Tačiau padedant geladoms, medžioklės sėkmės rodiklis šoktelėjo net iki 68 procentų. Tokiu būdu vilkai turi daugiau maisto – ir gauna jį lengviau.
Tiesa, tai nėra labai paplitęs reiškinys. Mokslininkai stebėjimus atliko Guassa plynaukštėje, kurioje gyvena 500 geladų ir 30 Etiopijos vilkų (iš 500 pasaulyje likusių šios rūšies atstovų). Tyrimui vadovavęs doktorantūros studentas Vivek V. Venkataramanas iš Dartmoutho koledžo sako, kad mokslininkai stebėjo apie 15 vilkų, vaikštančių tarp geladų ir užsiimančių graužikų medžiokle.
V. Venkataramanas sako, kad mokslininkų manymu, gelados ir Etiopijos vilkai kooperuojasi ir bendrauja jau nuo senų laikų, kai šie gyvūnai buvo labiau paplitę. Tačiau dabar šis reiškinys nyksta. Dabar, anot mokslininko, tapo sunku rasti kartu gyvenančias geladų ir Etiopijos vilkų bendruomenes. O išlikusias tokias bendruomenes itin uoliai tyrinėja mokslininkai. Antai Gaussa regiono beždžionių ir vilkų bendruomenės tyrinėjamos jau daugiau nei 10 metų.
Geresnės žinios apie šias dvi rūšis gali padėti jas išsaugoti. Etiopijos vilkai yra labiausiai nykstanti šunų giminės rūšis planetoje, o jų populiacija yra smarkiai išsibarsčiusi po regionus. Be to, jie nemėgiami ūkininkų, kurie akylai saugo savo galvijus. Gelados savo ruožtu yra įtrauktos į raudonąją knygą, tačiau laikomos kaip viena mažiausiai grėsmių patirianti nykstanti rūšis. Jų populiacija taip pat stipriai išsibarsčiusi, ir taip nutiko dėl aukštumose paplitusios žemdirbystės.
Gelados ir Etiopijos vilkai taip pat turi vieną bendrą priešą – naminius šunis. Vilkai iš šunų perima mirtinas ligas, o šunys savo ruožtu pjauna beždžiones.
Žinoma, visam šiam reiškiniui reikia išsamesnių tyrimų. Mokslininkas sako, kad panašus Etiopijos vilkų elgesys pastebėtas ir tarp naminių galvijų, tačiau tai dar nėra gerai ištyrinėta. Tai reiškia, kad šis reiškinys gali būti bendresnis nei manyta.
Parengta pagal „Scientific American“.
