Binarinė žvaigždžių sistema yra ta, kurios dvi žvaigždės sukasi aplink bendrą gravitacinį centrą – tai yra, jos sukasi viena apie kitą. Tiesą pasakius, šis reiškinys yra pakankamai dažnas ir net 85 procentai žvaigždžių yra binarinėse, o kartais – ir trigubose ir keturgubose sistemose, o išimtiniais atvejais sistemoje būna ir dar daugiau žvaigždžių.
Orbitų trukmė bei atstumas tarp dviejų binarinių žvaigždžių būna itin įvairus. Kai kuriose sistemose žvaigždės yra taip arti viena kitos, kad savo paviršiais netgi liečiasi viena su kita bei apsikeičia medžiagomis. O štai kitas žvaigždes gali skirti net keli tūkstančiai astronominių vienetų ir viena apie kitą apskrieti trunka net kelis šimtus metų. Primename, kad vienas astronominis vienetas yra lygus 150 milijonų kilometrų, tai yra atstumui nuo Saulės iki Žemės.
Seras Williamas Herschelis (1738 – 1822 m.) pastebėjo daugumos žvaigždžių artumą ir jas stebėjo. Jis surinko katalogą, kuriame surašė net 703 žvaigždžių poras, esančias itin arti viena kitos.
Dažniausiai binarinės sistemos žvaigždės skrieja viena aplink kitą eliptine orbita, o tam tikrais atvejais ši orbita gali sudaryti rato formą. Jos turi bendrą masių tašką, vadinamą baricentru, ir sukasi apie šį tašką. Tokių dviejų žvaigždžių spindulio vektorius visuomet susikerta ties baricentru.
Kartais binarinių sistemų orbita gali būti itin ištęsta elipsė. Tokiais atvejais žvaigždžių ekscentriškumas yra arti vieneto. Kai žvaigždių ekscentriškumas būna arti 0, jų orbita būna rato formos.
Beje, tokios žvaigždės galėtų paaiškinti ir vieną populiarios knygų serijos „Song of Ice and Fire“ ir pagal jį kuriamo serialo „Game of Thrones“ pasaulio ypatybę. Jei planeta, kurioje vystosi epo veiksmas, būtų tokioje binarinėje žvaigždžių sistemoje, žiemos iš tiesų būtų nevienodo ilgio.
