1717 m. B.Hornigoldas prie Hondūro krantų medžiojo pirklių laivą. Užgrobęs jį, piratas paaiškino gana originalią užpuolimo priežastį: jis ir jo įgula naktį prieš tai nusigėrė ir išmetė visas savo kepures į jūrą.
Tad jiems reikėjo naujų kepurių – o gauti jas nusprendė gauti tokiu būdu, kuris jiems yra įprastas – apiplėšiant laivą. Įdomiausia tai, kad piratai pirklių laive rado to, ko ieškojo – o persigandusius pirklius paleido plaukti savais keliais.
B.Hornigoldas savo piratavimo karjerą pradėjo turėdamas pelningiau skambančių tikslų. Jis pradėjo plėšti laivus prie vienos tankiausiai apgyvendintų Bahamų salų -Naujojo Providenso – krantų. B.Hornigoldas organizuodavo smulkius reidus su burinėmis kanojomis ar mažais laivais ir grobė žymiai didesnius laivus.
Savo reputaciją piratas užsitarnavo greitai. 1717 metais jis jau vadovavo 30 pabūklų turinčiam laivui, pavadinimu „Ranger“. Tuo metu tai buvo labiausiai apginkluotas laivas Bahamose. Jo 350 vyrų sudaranti įgula terorizavo ir plėšė visus ne britų prekybinius laivus.
Pats B.Hornigoldas tvirtino, kad yra britų ekonominės politikos gynėjas ir niekada nepuolė britų laivų. 1717 metų lapkričio mėnesį B. Hornigoldo įgula nusprendė, kad jiems nerūpi, kokiai šaliai priklauso laivas, todėl iš laivo išmetė patį B. Hornigoldą ir ėmė plėšti visus laivus – net ir plaukiančius su Britanijos vėliava.
B.Hornigoldui tąkart mažu laiveliu vos pavyko išnešti sveiką kailį, lydint tik pačiai ištikimiausiai įgulai. Dėl savo lojalumo D.Britanijai, B.Hornigoldą nuo bausmės atleido karalius Jurgis VI bei Jamaikos gubernatorius. Vėliau jis buvo pasamdytas kaip piratų medžiotojas ir savo paskutinius 18 karjeros mėnesių praleido medžiodamas savo buvusius kolegas. Tačiau laivas, kuriuos jis medžiojo piratus, sudužo ir buvusio pirato daugiau niekas nebematė.
