Smegenų centre yra grupė nervų, vadinamų suprachiazmatiniais branduoliais (angl. suprachiasmatic nucleus), kurie prižiūri jūsų organizmo laikrodį – cirkadinį ritmą. Šis ritmas nusprendžia, kada žmogus yra mieguistas ir kada jis yra žvalus. Jis kontroliuoja jūsų kraujospūdį, kūno temperatūrą bei laiko pojūtį. Jis paverčia organizmą idealiai suderintu mechanizmu.
O šis mechanizmas itin mėgsta nuspėjamumą. Žmogaus organizmas yra efektyviausias, kai laikosi tam tikros rutinos. Tad jeigu kiekvieną vakarą tuo pačiu metu nueinate miegoti ir kiekvieną rytą tuo pačiu metu keliatės, jūsų organizmo laikrodis tai įsidėmi ir seka tokį elgesį.
Žmogaus miego ciklą reguliuoja baltymas, pavadinimu PER. Šio baltymo lygis kasdien kyla ir leidžiasi, savo piką pasiekdamas vakare, o naktį nusileisdamas. Kai PER lygis yra žemas, jūsų kraujospūdis nukrenta, širdies ritmas sulėtėja, o mąstymas suprastėja. Žmogus tampa mieguistas.
Jeigu nuosekliai laikotės miego rutinos, keldamiesi ryte kasdien tokiu pačiu metu, jūsų organizmas išmoksta padidinti PER lygį prieš pat suskambant žadintuvui. Maždaug likus valandai laiko iki žadintuvo skambėjimo, PER lygis pakyla. Kad pasiruoštų pabudimo sukeliamam stresui, žmogaus organizmas išskiria streso hormonų „kokteilį“ – pavyzdžiui, kortizolį. Tad palaipsniui jūsų miegas tampa lengvesnis ir lengvesnis.
Būtent dėl šios priežasties pabundate prieš pat suskambant žadintuvui. O žmogaus organizmas nekenčia žadintuvo, kadangi jis sukelia daug streso. Mat žadintuvas tarsi panaikina laipsniško pabudimo paskirtį. Tad siekdamas išvengti šio streso šaltinio, žmogaus kūnas ima didinti PER lygį anksčiau, dėl ko organizmas pabunda anksčiau – kad nepatirtų streso jį žadinant žadintuvu. Ir šis procesas yra toks preciziškas, kad žmogus pabunda likus kelioms minutėms ar net sekundėms iki žadintuvo skambėjimo.
Yra įrodymų, kad žmogus gali pabusti tada, kada jis nori. Miegą tyrinėjantys mokslininkai iš Vokietijos Lubecko universiteto paprašė 15 savanorių miegoti laboratorijose tris naktis. Vieną naktį tyrimo dalyviams buvo pasakyta, kad jie bus pažadinti 6 valandą ryto, o štai kitomis naktimis jiems buvo pasakyta, kad jie bus pažadinti 9 valandą ryto.
Tačiau mokslininkai pamelavo – visus kartus savanorius pažadino 6 valandą ryto. O rezultatai buvo pribloškiantys. Tą dieną, kai tyrimo dalyviams buvo pasakyta, kad jie bus pažadinti anksti, jų streso hormonų kiekis padidėdavo 4 valandą 30 minučių. Tačiau kai jiems buvo pasakyta, kad jie bus pažadinti 9 valandą, jų streso hormonų kiekis nepadidėdavo, o patys savanoriai pabusdavo apsnūdę. Tai reiškia, kad mūsų organizmas įsidėmi laiką, kuriuo norime pradėti dieną ir laipsniškai ruošiu mūsų kūnus pabudimui.
Jeigu nepabundate prieš suskambant žadintuvui – ko gero, jūsų organizmui trūksta miego arba miegate nereguliariai. Keliantis skirtingu metu darbo dienomis ir savaitgaliais gali kaip reikiant išderinti organizmą. Be reguliaraus grafiko, jūsų organizmas gali nebežinoti, kada pabusti. Todėl suskambėjus žadintuvui, žmogaus organizmas vis dar būna apsnūdęs.
Tačiau jeigu pabudę dar užsnūstate, organizmo vidinis laikrodis ima suktis į priešingą pusę. Visi hormonai, kurie padeda jums užmigti, susipina su hormonais, kurie padeda žmogui pabusti. Tad žmogaus organizmas tiesiog pasimeta ir žmogus tampa apsnūdęs. O jeigu užsnūstate kelis kartus, viskas dar labiau pablogėja. Tad trumpas užsnūdimas yra pats blogiausias būdas pradėti dieną.
