Dauguma mokslininkų mano, kad paros Veneroje yra tokios ilgos dėl stiprios Saulės traukos, kuri veikia planetą. Pavyzdžiui, Merkurijus, kuris yra dar arčiau Saulės, taip pat turi ilgas paras – para Merkurijuje trunka trečdaliu ilgiau nei metus. Tačiau mokslininkus vis dar glumina atvirkštinis Veneros sukimasis apie savo ašį.
Tačiau mokslininkai iš Prancūzijos tyrimų instituto Astronomie et Systemes Dynamiques tam turi paaiškinimą.
Viena iš senesnių teorijų sufleravo, kad Venera kadaise sukosi apie savo ašį ta pačia kryptimi, kaip ir kitos planetos – tačiau vėliau jos ašis apsivertė 180 laipsnių kampu. Kitaip tariant, ji ir toliau sukasi ta pačia kryptimi, kaip ir visuomet – tačiau žvelgiant iš kitų planetų perspektyvos, atrodo, kad ji sukasi priešinga kryptimi. Mokslininkai aiškina, kad stipri Saulės gravitacinė trauka galėjo sukelti stiprias atmosferines sroves. Tokios srovės kartu su trintimi tarp Veneros mantijos ir branduolio galėjo sukelti ašies apsivertimą.
Tačiau Alexandre Correira ir Jacquesas Laskaras teigia, kad Venera galbūt neapsivertė. Vietoje to, anot mokslininkų, jos sukimosi greitis apie savo ašį sulėtėjo ir galiausiai sustojo bei ėmė suktis priešinga kryptimi.
Atsižvelgdami į prieš tai išvardintus veiksnius – tokius kaip atmosferines sroves – mokslininkai padarė išvadą, kad Veneros ašis per planetos evoliuciją galėjo pasisukti įvairiomis pozicijomis. Nepaisant to, ar Veneros ašis apsivertė, ar ne, ji gali apsistoti ties viena iš keturių sukimosi krypčių. Mokslininkai prideda, kad Venera būtų stabilesnė, jeigu suktųsi viena iš dviejų atbulinių krypčių.
Taigi, kitaip tariant, buvo tik laiko klausimas, kol Venera ims suktis priešinga kryptimi.
Parengta pagal „Scientific American“.
