Vienas galingiausių karo laivų istorijoje – kuris paskendo po 20 minučių nuo pirmojo išplaukimo

Laivo statymo metu „Vasa“ buvo pažangiausias karo laivas pasaulyje. Šiandien jis yra puikus tyrinėjimų šaltinis jūrų karų istorikams ir archeologams – o taip pat įdomi istorija tiems, kurie domisi laivų istorija, dizainu ir technologijomis. Ar net ir procesų vadyba.

1627 m. nuskendęs laivas 1961 m. buvo iškeltas, restauruotas ir dabar eksponuojamas Stokholmo Vazos muziejuje.<br> A. Rutkausko nuotr.
1627 m. nuskendęs laivas 1961 m. buvo iškeltas, restauruotas ir dabar eksponuojamas Stokholmo Vazos muziejuje.<br> A. Rutkausko nuotr.
1627 m. nuskendęs laivas 1961 m. buvo iškeltas, restauruotas ir dabar eksponuojamas Stokholmo Vazos muziejuje.<br> A. Rutkausko nuotr.
1627 m. nuskendęs laivas 1961 m. buvo iškeltas, restauruotas ir dabar eksponuojamas Stokholmo Vazos muziejuje.<br> A. Rutkausko nuotr.
1627 m. nuskendęs laivas 1961 m. buvo iškeltas, restauruotas ir dabar eksponuojamas Stokholmo Vazos muziejuje.<br> A. Rutkausko nuotr.
1627 m. nuskendęs laivas 1961 m. buvo iškeltas, restauruotas ir dabar eksponuojamas Stokholmo Vazos muziejuje.<br> A. Rutkausko nuotr.
Rekonstruotas laivo interjeras.<br> A. Rutkausko nuotr.
Rekonstruotas laivo interjeras.<br> A. Rutkausko nuotr.
Miniatiūrų maketas: laivo statymo darbai.<br> A. Rutkausko nuotr.
Miniatiūrų maketas: laivo statymo darbai.<br> A. Rutkausko nuotr.
Gražūs papuošimai prisidėjo prie didesnio laivo svorio ir nestabilumo. <br> A. Rutkausko nuotr.
Gražūs papuošimai prisidėjo prie didesnio laivo svorio ir nestabilumo. <br> A. Rutkausko nuotr.
Gražūs papuošimai prisidėjo prie didesnio laivo svorio ir nestabilumo. <br> A. Rutkausko nuotr.
Gražūs papuošimai prisidėjo prie didesnio laivo svorio ir nestabilumo. <br> A. Rutkausko nuotr.
Laivo miniatiūra šalia originalaus laivo.<br> A. Rutkausko nuotr.
Laivo miniatiūra šalia originalaus laivo.<br> A. Rutkausko nuotr.
Laivo miniatiūra originalaus laivo fone.<br> A. Rutkausko nuotr.
Laivo miniatiūra originalaus laivo fone.<br> A. Rutkausko nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

May 20, 2021, 8:15 AM, atnaujinta May 20, 2021, 8:15 AM

Tai, kas nutiko laivui, įėjo į laivybos istoriją: nepaisant to, kad laivas buvo didžiausias Švedijos laivyno pasiekimas ir vienas įspūdingiausių kada nors pastatytų karo laivų, kaip leidinyje „The Academy Management Executive“ pasakoja Ericoas H. Kessleris, Paulas E. Bierly III ir Shanthi Gopalakrishnanas, 1628 metų vasarą „Vasa“ nuskendo praėjus vos 20 minučių nuo jo išplaukimo iš doko.

Lucas Laursenas žurnale „Archeology“ rašo, kad karo laivas išgyveno pirmąjį vėjo gūsį pirmosios kelionės metu išplaukdamas iš Stokholmo uosto – tačiau antrojo jau nebeatlaikė. „Vasa“ nuskendo ne priešo akivaizdoje, o žmonių, susirinkusių pažiūrėti vieno ambicingiausių Europoje karo laivų išplaukimą, akyse. Laivas nuskendo dėl inžinerinių problemų – o tuo tarpu archeologams šis skenduolis tapo tikru „saldainiu“.

Leidinyje „Public Radio International“ Rhitu Chatterjee rašo, kad „Vasa“ buvo didžiulis ir gražiai dekoruotas laivas. Jis buvo išpuoštas įspūdingais medžio raižiniais, kurie pasakojo istoriją apie Švedijos karališkąją šeimą, o svarbiausia – apie karalių Gustavą II Adolfą. Būtent karalius užsakė pagaminti šį laivą, kuris su savimi gabeno net 64 bronzines patrankas – dar neregėtą tokių patrankų skaičių.

R.Chatterjee rašo, kad netrukus po incidento atliktas tyrimas parodė, jog laivas buvo nestabilus. Tačiau tokio nestabilumo priežastys išliko ginčų objektu dar ne vieną šimtmetį.

Anot R.Chatterjee, skenduolį tyrinėję archeologai mano, kad ginklų denis buvo pernelyg sunkus – kadangi galimai laivą statę asmenys neturėjo patirties taip stipriai apginkluotų laivų statybos srityje. Taip pat nepadėjo ir tai, kad statybų procesą labai skubino pats karalius. Beje, laivas buvo statomas planuojant jį panaudoti karo veiksmuose prieš Lietuvos-Lenkijos valstybę.

L.Laursenas rašo, kad šalta ir mažai deguonies turinti Baltijos jūra apsaugojo „Vasa“ nuo bakterijų ir kirmėlių, kurios įprastai graužia medinių laivų duženas. Švedams 1961 metais iškėlus laivą į paviršių, apie 95 procentai medinio karkaso buvo išlikę.

Nors medinės laivo struktūros iškėlimas nepadarant laivui žalos buvo didžiulis inžinerinis pasisekimas, jis buvo iš anksto apgalvotas. L.Laursenas rašo, kad laivo išsaugojimo ir pasirengimo iškėlimui darbai truko net tris dešimtmečius. Tuo metu nebuvo daug laiko archeologiniams tyrinėjimams, tačiau vėliau imtasi aiškintis, kodėl laivas nuskendo. Be įprastų inžinerinių problemų, galimai įtakos turėjo ir žmogiškasis veiksnys, kuris vertas išsamesnių diskusijų.

E.H. Kessleris, P.E. Bierly ir S.Gopalakrishnano rašo, kad organizacijos tikslai turi sutapti su jos galimybėmis. „Vasa“ atveju buvo pernelyg sureikšminta laivo elegancija ir griaunamoji galia, kad mažiau dėmesio buvo skirta plaukiojimui ir stabilumui – kurie yra žymiai svarbesnės problemos. Nors laivas buvo kuriamas gabenti 28 patrankas, į jūrą jis išplaukė su daugiau nei dvigubai didesniu patrankų kiekiu. Tuo pačiu metu gražūs papuošimai prisidėjo prie didesnio laivo svorio ir nestabilumo. Šie bei eilė kitų veiksnių prisidėjo prie „Vasa“ nuskendimo ir suteikė vertingą pamoką tiems, kurie kuria ir išbando naujas technologijas.

Laivo liekanas galima rasti Stokholmo „Vasa“ muziejuje. Anot šio muziejaus, tai yra vienintelis iki šiol išlikęs XVII amžiuje statytas laivas pasaulyje – o muziejuje vyksta istoriniai bei antropologiniai tyrimai, taip pat laukiami lankytojai iš viso pasaulio.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.