Pirmą kartą astronomams pavyko apskaičiuoti žvaigždžių formavimosi tempą. Jie išsiaiškino, kad šiandien žvaigždžių formavimosi sparta yra 30 kartų mažesnė nei prieš 11 milijardų metų. Tai reiškia, kad ateityje žvaigždžių padaugės ne daugiau nei 5 procentais – lyginant su dabartiniu kiekiu.
Mokslininkams pavyko išsiaiškinti šiuos duomenis fiksuojant Visatą jos amžiui esant atitinkamai 2, 4, 6 ir 9 milijardams metų (šiuo metu visatos amžius siekia 13,7 milijardai metų). Rezultatai rodo akivaizdų žvaigždžių formavimosi tempo kritimą. Mokslininkų komanda, kuriai vadovavo Davidas Sobralis iš Leideno observatorijos (Belgija), studijavo Visatos vandenilio alfa emisijos liniją, kuri yra patikimas žvaigždžių formavimosi rodiklis. Mokslininkai panaudojo Japonijos „Subaru“ teleskopą, Jungtinės Karalystės infraraudonųjų spindulių teleskopą Mauna Kėjos ugnikalnyje (Havajai) bei Labai didelį teleskopą Čilėje, kurio vaizdo stebėjimo laukas apima didžiąją dangaus dalį.
Mokslininkų komandos stebėjimo laukas apėmė didžiausius kada nors tyrinėtus dangaus ploto pavyzdžius – net 10 kartų didesnius nei prieš tai atliekant dangaus ploto pavyzdžius. Tyrinėjant skirtingo amžiaus kosmosą – vadinasi, skirtingais nuotoliais – ir naudojant tas pačias stebėjimo technikas, įmanoma atlikti reprezentatyvų palyginimą.
Pasirodo, pusė dabar gyvuojančių žvaigždžių susiformavo prieš daugiau nei 9 milijardus metų, o visoms žvaigždėms susiformuoti prireikė vos 2 milijardų metų. Tuo tarpu kitai pusei žvaigždžių susiformuoti prireikė 5 kartais ilgesnio laiko tarpo. Jeigu tokia tendencija egzistuos ir toliau, ateityje susiformuos tik 5 procentai žvaigždžių, skaičiuojant nuo dabartinio jų skaičiaus – mokslininkų teigimu, netgi jeigu lauksime amžinai.
Pranešime žiniasklaidai D.Sobralis teigė, kad šiuo metu mes gyvename Visatoje, kurioje dominuoja senos žvaigždės. Tuo tarpu, anot jo, visas veiksmas Visatoje įvyko prieš milijardus metų.
