„Lietuviai – viena konservatyviausių tautų Europoje. Didžioji dalis tautiečių pinigus laiko indeliuose (jau nekalbant apie pagalves). O dauguma europiečių taip laiko tik apie trečdalį savo lėšų, kitas investuoja į fondus bei obligacijas“, – pasakojo AB banko „Finasta“ valdybos narys, Finansų rinkų tarybos vadovas Andrejus Cyba.
Sunku būtų tuo stebėtis – juk lietuviai tais investiciniais fondais susidomėjo 2007 m. ir tuoj pat prarado juose du trečdalius investuotų lėšų. Prosenelių taupytus rublius niekuo pavertė vokiškos markės, senelių litus – rusiški rubliai, tėvų rublius – lietuviški litai… Žodžiu, tikėtis pasitikėjimo iš konservatyvaus lietuvio būtų naivu. Kita vertus, šiais laikais kur kas greičiau pinigai šiukšlėmis virsta kojinėje negu banko indėliuose.
„Kaip parodė to paties „Snoro“ istorija – valstybės draudžiami indėliai iki 100 tūkst. eurų buvo laiku kompensuoti, tokie indėlininkai nepatyrė nuostolių, tad iš praktikos matome, kad tai yra saugu“, – sakė A. Cyba. Jis tikino, kad kol kas internetu pirkti obligacijų ar investicinių fondų akcijų „Finasta“ nesiūlys, nors ateityje gali atsirasti ir tokia paslauga.
Techninę atidarytos paslaugų svetainės darbo pusę pristatė „Finasta“ verslo ir asmeninės bankininkystės tarnybos vadovas Aurimas Martišauskas: „Siekėme viską klientams pateikti kuo paprasčiau. Dėl to paslauga pateikta labai intuityviai ir suprantamai – prisijungi, pasirenki pageidaujamas sąlygas (indėlio laiką, sumą), iškart matai siūlomas palūkanas, nurodai, iš kur pervesi pinigus, ir lauki pasiuntinio su parengtais dokumentais. Kol nepasirašysite sutarties, bankas jūsų pinigų iš kitos sąskaitos nenuskaičiuos – jie tiesiog bus užšaldyti.
Patogu, nes nereikia niekur eiti darbo metu, sprendimą galite priimti nors ir naktį namuose, pasitarę su artimaisiais. Internetu pateikus užsakymą visą parengiamąjį darbą atliks mūsų žmonės, o dokumentus pristatys ir galutinį kliento identifikavimą atliks patikimiausios tarptautinės kompanijos „G4S Lietuva“ kurjeris, patogiu jums metu.“
Kol kas palūkanų parduotuvė (pavadinimą sugalvojau aš – juk perki ne teisę padėti pinigus į banką, o būsimą jų prieauglį) veikia tik prisijungus iš asmeninių kompiuterių, tačiau jau kuriamos aplikacijos mobiliesiems įrenginiams. Čia galima pasidėti indėlį ir atsidaryti e. sąskaitą. Tiesa, vogtų pinigų taip padėti greičiausiai nepavyks – bankas tikrins indėlininko asmenybę, o kurjeriui teks pateikti savo dokumentus.
Beje, kad kurjeris nieko nepavogs ir tikrai negalės pasinaudoti gautomis apie jus žiniomis, užtikrino „G4S Lietuva“ Saugos sprendimų departamento direktorius Vidas Kšanas: „Pirmiausia, mūsų kompanija veikia jau daugiau negu 120 šalių ir mūsų kurjeriai labai patikimi. Teikiame ir pašto paslaugas, o ši veikla mums yra visiškai nauja, todėl itin įdomi. Kartu su banku sukūrėme specialią aplikaciją, kuri įdiegta kurjeriams išduotuose darbo telefonuose. Taigi, jie negauna jokių papildomų duomenų apie indėlininką – tik laiką ir vietą, kur turi būti. Atvykę jie turi padaryti dokumento kopiją. Tai vėlgi daroma naudojant specialią mūsų aplikaciją - nuotrauka keliauja tiesiai į saugią duomenų bazę, jos kopijos telefone nelieka. Galiausiai - juk kurjeris neima jūsų pinigų, o savo pasą kiekvienam tenka rodyti dažnai ir įvairiems žmonėms, tad jokios didesnės rizikos dėl tokių paslaugų nė būti negali.“
Paklaustas, ar ši paslauga bus teikiama visame pasaulyje, ar tik Lietuvoje, A. Cyba patvirtino, kad kol kas indėlius galės dėti tik Lietuvoje gyvenantys žmonės, tačiau, jei idėja pasiteisins, ateityje žadama plėstis į kitas Baltijos šalis, o gal ir pradėti ją teikti visame pasaulyje. „G4S“ atstovas ta proga priminė, kad jų tarnyba veikia daugiau negu šimte šalių, tad, jei reikės, klientą ras visur.
„Sugalvoję diegti šią paslaugą, pradėjome ieškoti bankų, kurie teikia kažką panašaus. 2000 km spinduliu nuo Lietuvos neradome nė vieno! Taigi, tai visiškai nauja paslauga, jaučiamės lyg pirmeiviai, tad spėlioti, kiek ji bus populiari, labai sunku. Kol kas norėtume, kad šiuo keliu per mėnesį mus pasiektų bent 150 klientų – tokiu atveju eksperimentą laikysime pavykusiu“, – sakė A. Cyba.
Na, o dabar, kurmiai, pasvarstykime
Neabejotini parduotuvės eshop.finasta.com pliusai:
1. Toks sutarties būdas pats patogiausias. Taip manome ne tik mes, tačiau ir banko rengtos apklausos dalyviai. Sutaupai daug laiko, mažo kaimelio gyventojui nereikia vykti iki banko filialo ir t.t.
2. Palūkanų norma – didžiausia. Sudarius dvejų metų sutartį ir padėjus bent 500 Lt (kita valiuta kol kas paslaugos neteikiamos), gausi net 4 proc. metinių palūkanų.
3. Nėra jokių paslėptų banko aptarnavimo ar kitų mokesčių – gauni tik tai, už ką pasirašai.
4. Valstybė garantuoja indėlių iki 100 tūkst. eurų saugumą, tad jokios rizikos nėra. Netgi atvirkščiai – kadangi nereikės trenktis į banką nešant po pažastimi tūkstančius litų, galėsite jaustis netgi saugesni.
Galimi tokios paslaugos minusai:
1. Nauja, baisu, neįprasta. Tai labai subjektyvus ir prietarų sąlygojamas minusas, tačiau jis yra. Taigi, pagalvėse slepiamų pinigų greičiausiai niekas neduos.
2. Bankas „Finasta“ šiuo metu pats ieško galimų investuotojų. Savaime tai nėra pavojinga – valstybė garantuoja indėlių saugumą, tačiau priežasčių antireklamai jau pakanka. Be to, ir valstybė, atidavusi pinigus „Snoro“ indėlininkams, savo fonde dabar vargiai ką besukrapštytų. Aišku, vis tiek pažadą tesėtų, tik gal užtruktų.
3. „Finasta“ tikrai siūlo didžiausias palūkanų normas. Tiesa, jos didžiausios tik tarp bankų. Kredito unijoje padėjus pinigus trejiems metams galima gauti ir 5 proc. palūkanų. Kita vertus, „Finasta“ atstovai patys sakė: „Palūkanos didžiausios, bet ne didelės.“ Tai reiškia, kad jie nepučia burbulo ir nežada mokėti to, kas neįmanoma, – tai visai reali suma, kurią bankas tikrai uždirbs.
4. Ar neatsiras banko kurjeriais apsimetančių sukčių? Aišku, toks sukčiavimas jokios naudos nešti lyg ir negali – kurjeris neima grynųjų pinigų. Tačiau žinant, kaip bobulės atiduoda savo pinigus visai neatpažįstamu balsu kalbančio „anūkėlio“ draugams… Na, supratote – kas nesisaugo, tą ir bažnyčioj muša.
Subjektyvi išvada
Ar paslauga bus sėkminga, ar nepasiteisins, dabar nespėliosime, tačiau naujovės visuomet džiugina. Savo po unitazo dangčiu beviltiškai nuvertėjančius dolerius slėpusios bobutės naudotis šia paslauga tikrai neįtikinčiau. Tačiau pats, kadangi mėgstu ilgai naktimis naršyti internete svajingai mąstydamas apie prekes, kurių niekada nepirksiu, automobilius, kurių niekada nevairuosiu, kartais kokioje interneto parduotuvėje vis paspaudžiantis mygtuką „buy“, tikrai tokia paslauga galiu ir susigundyti. Juk sėdint namie ant sofos viskas atrodo gerokai kitaip, negu grūdantis banko eilėse…
