Taip pat stebėjome, kaip elektronikos gamintojai ir toliau plėtoja „Raspberry Pi“, „Beagleboard“ ir „Arduino“, suteikdami daugiau galimybių eksperimentuoti, tyrinėti ir projektuoti elektroninius gaminius.
„Farnell element14“ drauge su mūsų partneriais atsiduria naujų technologijų kūrimo epicentre, ir daugelis technikos mėgėjų, tokių kaip aš, nuolat sudarinėja vis naujus šventinio sezono pageidavimų sąrašus.
Tokį polėkį lemia tai, jog jau pačioje metų pradžioje – parodoje CES, vykstančioje Las Vegase sausį, o vėliau ir įterptinių sistemų industrijos pasididžiavime, parodoje „Embedded World“, vykstančioje vasarį – daugelis pristatomų naujovių sukels stiprias pokyčių bangas.
Taigi, štai tos technologijų naujovės ir išradimai, kurių aš labiausiai laukiu 2013 metais.
1. TV transformeriai – ar jūsų televizorių galima patobulinti?
Pradėkime, prisimindami technologijų virsmą, įvykusį laikotarpyje nuo 2012 iki 2013 metų... Tada, praėjusių metų vasarį, man reikėjo naujo HD ekrano manajam „Raspberry Pi“, ir aš visai netikėtai buvau maloniai nustebintas: atsidūriau greta vieno iš tų didžiųjų video-sienų, bandydamas išsirinkti iš kelių siūlomų modelių.
Šiandien tapo visiškai logiška įsigyti interneto ryšį palaikantį televizorių, kuris gali prisijungti prie visų mano mobiliųjų įrenginių su tokio pat pobūdžio turiniu.
Tada geriausias mano aptiktas dalykas buvo „Samsung Smart TV“ su „Evolution Kit“ – kuriuo pasinaudojant galima atnaujinti televizoriaus CPU, GPU ir atmintį.
Tai leidžia mums nebepirkti naujos technikos (žinoma, iki tam tikro taško) ir tiesiog tobulinti gaminio funkcionalumą!
Naujausia 2013 metų “Evolution kit” versija kupina naujovių, ir taip jūs gaunate naujutėlaitį TV: kaskart su geresniu valdymu judesiais, valdymo balsu funkcijomis ir netgi veido atpažinimo galimybe – rašytojas fantastas Philip K. Dick tuo tikrai nenusiviltų!
Tikėkitės sulaukti daugiau naujienų apie šį ir kitus išradimus, kuriems prireiks atnaujinti ir techninę įrangą – pavyzdžiui, „4K Ultra HD“.
2. Lankstūs, sulankstomi ir nedūžtantys telefonai
2012 metais sulaukėme precedento neturinčio išmaniųjų telefonų suklestėjimo – juos naudojančių žmonių bazė viršijo vieno milijardo ribą, išmaniųjų telefonų pramonė pasuko nuo miniatiūrizacijos link mini-planšečių.
Išmaniųjų telefonų forma, dizainas ir patogumo naudoti savybės išlieka aukščiausias prioritetas, padedantis laimėti vartotojų simpatijas. Ir aš tikiu, jog liko vos keli mėnesiai, jei ne savaitės, iki to, kad galėsime žavėtis ne tik užapvalintais stačiakampiais, bet visiškai sulankstomais ir nedūžtančiais lanksčiais telefonais, kuriuos norint galima išlenkti, suvynioti apie savo riešą ir tiesiog dėvėti!
Tai reikštų, jog jūsų telefonas taptų daug „išmanesniu“ įrenginiu: sveikatos priežiūros, sporto ir multimedia įrenginys iš serijos „viskas viename“, aktyvuojamas balsu ar prisilietimu. „Corning“ jau pristatė „Gorilla Glass 3“ – naujesnę ir patvaresnę (x3) įbrėžimams atsparios planšetinių kompiuterių dangos versiją. „Nokia“ paskelbė apie sulankstomo telefono prototipą, o jai iš paskos sekė NEC.
Apskritai, prasideda dėvimos išmaniosios elektronikos, tokios kokią mes ją įsivaizduojame, amžius (kiek plačiau apie tai – 4 skyrelyje, aut. pastaba): modernus trikoderis (angl. tri-coder) atrodys geriau nei filme „Star Trek“. Naujieji „Samsung“ telefonai naudoja OLED technologiją, tačiau kompanija taip pat analizuoja galimybes išnaudoti grafeno savybes; dešinėje – „Nokia Morph“ telefono prototipas.
3. Valdymas gestais
Valdymas gestais (pavyzdžiui televizorių) nėra visiškai naujas sumanymas, tačiau jis sukels dideles bangas: „Orange“ bendradarbiauja su „Movea“ kuriant gestais valdomus TV priedėlius, „eyeSight“ bendradarbiauja su „Lenovo“, o „Leap Motion“ sandėris su „Asus“ reiškia, kad mes gestų technologijos imsimės gerokai dažniau.
„Microchip“ taip pat stačia galva nėrė į šią sritį, išleisdama savąjį GestIC® - sprendimą, leidžiantį mobiliuosius įrenginius valdyti trimačiais (3D) judesiais.
Žinoma, visi CES dalyviai buvo maloniai nustebinti, pasigirdus naujovei apie žaidimų konsoles ir „Kinect“ – jog šiuose įrenginiuose bus naudojami geresni 3D erdvę atpažįstantys ir judesius sekantys įrenginiai.
Ši informacija iš esmės reiškia tai, jog mes valdymo gestais funkcijas išvysime ne tik žaidimų įrenginiuose, bet greičiausiai ir mūsų stacionariuose ar planšetiniuose kompiuteriuose bei automobilių pramogų sistemose.
4. Dėvimi jutikliai bus visur
Kai „Google“ paerzino konferencijos I/O dalyvius, pristatydama „Project Glass“ (įprastiniu būdu dėvimus papildytosios realybės akinius), kai kurie entuziastai nusprendė pasigaminti nuosavas versijas, panaudodami „nulaužtus“ „iPod“ ir vaizdo projektorius; visą šį sujudimą pažymėjo 11 milijonų vienetų dėvimų elektronikos įrenginių pardavimų pikas, pasiektas 2011 metais.
Šis skaičius stabiliai kyla, daugiausia prie to prisidedant populiariems sveikatingumo įrenginiams, tokiems kaip „Nike+ FuelBand“: 2012 metų šventiniam sezonui kompanijos partneriai atidarė net kelias parduotuves, išdidžiai demonstruodami „STMicroelectronics“ gaminamų mažos galios jutiklių galimybes realiame pasaulyje. Dabar drauge su įvairiais projektavimo komplektais, į kurių tarpą patenka itin populiarios STM „Discovery“ platformos išplėtimo moduliai, mes sulauksime vis daugiau tokių įrenginių – įskaitant tuos, kurie kūno parametrus gali justi netgi jums miegant.
Būtent šiomis savybėmis pasižymi „Basis“ – į judesius reaguojanti vieno sensoriaus apyrankė, kuriai netrukus bus išleistas API programavimo priemonių rinkinys; ir taip pat viena iš „Kickstarter“ sėkmės istorijų – pagal asmeninius poreikius pritaikomas išmanusis laikrodis „Pebble“.
5. Pigesnis, mažesnis, geresnis
Parodoje CES 2013 kompanija „Vuzix“ taip pat pristatė savo sukurtą žaidimams pritaikytą optinį įrenginį akims M100 su papildytosios realybės funkcijomis, veikiantį „Android“ pagrindu! 5. Pigesnis, geresnis, mažesnis 2012 metais NXP pristatė „ARM Cortex-M0“, „Freescale“ pristatė „ARM Cortex-M0+“ mikrovaldiklius (MCU), kainuojančius mažiau nei 50 JAV centų (litais – mažiau kaip 1,3 Lt).
Tuo tarpu „Raspberry Pi“ siūlo išbaigtą 1080p formato multimedia centrą su ARM11 mikroprocesoriumi, kainuojantį pigiau nei mokyklinė knyga. Sistema orientuota į mažą energijos suvartojimą, geresnį budėjimo būsenos valdymą ir lengvesnį projektų migravimo valdymą; akivaizdu, jog projektas juda 32 bitų linkme ir tai, ką mes regėjome 2012 metais, buvo tik pati pradžia.
6. ARM stiprina pozicijas plėtojant daiktų internetą
Toliau tęsiant temą apie mažą energijos suvartojimą: ARM ir šiandien išlieka ta įmone, su kuria bendradarbiauti nori visi, kuriantys išmaniuosius susietuosius tinklus, galinčius nuolatos savarankiškai mokytis ir taip tobulinti juos naudojančių asmenų potyrius. Įsivaizduokite štai tokį scenarijų: jūs pakviečiate draugą ar draugę vakarienės. Norimus receptus susirasti galite pasinaudodami telefonu, o visus reikiamus ingredientus užsisakyti – vienu mygtuko paspaudimu; be to, taip, kad jie būtų pristatyti, tarkime, pusantros valandos prieš svečiams atvykstant.
Ir visa tai net jei esate kitoje laiko juostoje ar užsienyje. Pagal jūsų arba jų paskyrą socialiniuose tinkluose, ar pagal numatomos kelionės pobūdį televizorius galėtų rekomenduoti filmus, o jei tuo metu praleisite savo mėgstamą TV laidą, įrenginys ją automatiškai įrašytų.
Visi mūsų virtualieji asistentai ir įrenginiai bus susieti tarpusavyje – pavyzdžiui, mano automobilis, likus tam tikram laikui iki grįžimo, gali išsiųsti signalą mano namui, kad čia būtų automatiškai įjungtas šildymas arba pradėtų groti mėgiama muzika. Šiuo atveju kalbame apie „Siri“ arba panašius loginius asistentus, kurie artimiausioje ateityje suaugs ir taps nematomais liokajais. Mes 2013 metais gal viso to dar neturėsime, tačiau metai be jokios abejonės šioje srityje daug ką lems.
Vienas dalykas, kurį mes garantuotai išvysime 2013-ais – virsmas, kurio metu automobilis taps „bandymų poligonu“ vadinamajam daiktų internetui. Daugelis automobilių gamintojų jau kurį laiką eksperimentuoja su atvirojo kodo platformomis, tokiomis kaip „Tizen“ (sukurta bendradarbiaujant „Samsung“ ir „Intel“), „Linux“, „GENIVI“ ir „Android“. Jų pagrindu valdomos ne tik pramogų, bet ir paties automobilio sistemos (navigacija, video, audio, įvairūs valdikliai). Pavyzdžiui, naujasis „Renault Clio“ naudoja „Android“ pagrindu veikiantį „R-Link“.
7. Dėmesio visiems - 3D spausdinimas jau čia!
Daugelį metų užlaikę kvėpavimą laukėme, kol 3D spausdinimas taps prieinamas visiems, ir juo galės naudotis tiek įmonės, tiek pavieniai asmenys. Galiausiai išvydome besikuriančius gigantus – „MakerBot“ ir „3D Systems“, kurios šiuo metu dominuoja visame „peizaže“. Manęs nereikia įtikinėti, kam reikalingas 3D spausdinimas – aš tuo tikiu dar nuo tada, kai studijavau inžinerijos mokslus Bath universitete. Tačiau jei norite pamatyti veikiantį 3D spausdintuvą, arba dar geriau – laimėti vieną, aplankykite mus parodoje „Embedded World“!
Dar viena mano jaudulio dėl 2013 metų priežastis – Warwick universiteto pranešimas apie tai, jog mokslininkų komanda, vadovaujama profesoriaus Simon‘o Leigh‘o, sukūrė medžiagą pavadinimu „Carbomorph“, kuri iš esmės yra nebrangus elektrai laidus ir spausdinimui tinkamas plastikas.
Tai reiškia, jog į spausdinamas konstrukcijas bus galima įterpti elektroninius takelius, jutiklius ir lietimui jautrias aikšteles, ir tiesiog atspausdinti žaidimų valdiklius, objektus su integruotais jutikliais ir kitus panašaus pobūdžio daiktus. Siekdami įrodyti pastarąjį teiginį, mokslininkai atspausdino puodelį, galintį išmatuoti, kiek jo viduje yra skysčio (parodyta iliustracijoje žemiau).
Taigi, atrodo, jog ateitis nėra vien tik skraidantys automobiliai. Tačiau 2013 metais nuo akių paslėptų intelektualių ir keičiamos formos technologijų bus vis daugiau ir ant mūsų, ir aplink mus.
Komentaro autorius - Bee Thakore, įmonės „Farnell element14“ Techninės rinkodaros vadovas Europai
