Važiuoti tie automobiliai jau važiuoja, tačiau kainuoja kol kas gerokai daugiau negu labiausiai patyręs vairuotojas. O štai moksleivis iš Rumunijos Ionutas Budisteanu pasikrapštė ir sukūrė automatinę automobilį vairuojančią sistemą praktiškai už dienpinigius.
Po to nugabeno ją į „Intel“ rengiamą tarptautinę mokslo ir inžinerijos parodą, ir įsidėjo į tą pačią kišenę 75 tūkst. dolerių apdovanojimą. Na, gerai, gal taip paprasta ir nebuvo – didžiausiame pasaulyje jaunųjų mokslininkų konkurse Arizonoje (JAV) dalyvavo 1600 genialių moksleivių iš 70 šalių ir regionų. O Lietuva vis šoka ir dainuoja.
I. Budisteanu „NBC News“ žurnalistams sakė, kad sau išsikėlė užduoti sukurti automatiškai vairuojančią automobilį sistemą, be 3D radaro, kuris, beje, yra analogiškos „Google“ sistemos širdis ir brangiausia dalis (ir galva, nes montuojamas ant stogo).
Taigi, moksleivis panaudojo daug kartų pigesnį žemos rezoliucijos 3D radarą, kuris jo sukurtoje sistemoje atpažįsta tik stambius objektus – kitus automobilius, pastatus, medžius. Likusį darbą atlieka kelios vaizdo kameros, kurios seka kelio žymėjimą, griovius ir nustato realią automobilio padėtį kiekvienu momentu.
Visi duomenys keliauja į kompiuterius, kurie ir apskaičiuoja optimalų važiavimo kelią. Moksleivis sako, kad 47 iš 50 testų jo sistema įveikė puikiai, tačiau likusiais trim atvejais nepastebėjo 20-30 metrų atstumu buvusių žmonių. Ionutas Budisteanu sako, kad šią problemą išspręsti nesunku – pakanka sumontuoti šiek tiek tikslesnį radarą, kuris vis tiek bus gerokai pigesnis už tą, kurį pasirinko „Google“.
Konkurso prizų fondas buvo 4 mln. dolerių. Ionutas gavo ne tik prestižiškiausią Gordono E. Moore apdovanojimą, bet ir sutartį su Rumunijos kompanija, kuri suteiks mokinukui galimybę išbandyti savo išradimą tikrame automobilyje.
Konkurse piniginiais prizais buvo apdovanoti 500 moksleivių. 17 gavo „Geriausio savo kategorijoje“ prizus – po 5 tūkst. dolerių ir dar 1000 dolerių jį siuntusiai mokyklai.
Įspūdingą 50 tūkst. dolerių „Intel“ jaunųjų mokslininkų fondo prizą gavo aštuoniolikmetė Eesha Khare iš Saratogos (Kalifornija, JAV). Mergina išrado mažyti prietaisą, kuris įmontuotas į mobiliojo telefono bateriją leidžia ją pilnai pakrauti per 20-30 sekundžių. Ši technologija labai sudomino ir elektromobilių gamintojus.
Dar 50 tūkst. dolerių atiteko septyniolikmečiui Henry Linui iš Shreverporto (Louisiana, JAV), sukūrusiam virtualų tūkstančių galaktikų modelį. Simuliacija gali pateikti svarbių naujų duomenų tamsiąją energiją, tamsiąją medžiagą ir stambiausių visatos objektų įkaitimo bei atvėsimo balansą tiriantiems mokslininkams.
Taigi, naivuoliai, kurie galvoja, kad mokslo pasaulyje dabar suktis lengva, turi apie ką susimąstyti. Susimąstyti turi apie ką ir Lietuvos švietimo sistema – apdovanojimus gavo keturi egiptiečiai ir du jaunieji Saudo Arabijos mokslininkai. Konkurso finale dalyvavo slovakai, švedai, rusai, ukrainiečiai, Malaizijos, Peru ir Irano moksleiviai.
O kaip lietuviai? Na, pasakykime taip – Lietuvos tiesiog nėra sąraše šalių, kuriose rengiamos jaunų mokslininkų atrankos į šį konkursą. O juk stovėti su savo vėliava čia - kur kas svarbiau, negu pamėgtuose protestuose prieš ateitį ar dainelių konkursuose.
