Tokius duomenis šią savaitę paskelbė pasaulinė strateginės komunikacijos kompanija „Burson-Marsteller“, atlikusi kasmetinį tyrimą „Twiplomacy“, nagrinėjantį žymiausių pasaulio politikų paskyras socialiniame mikrotinklaraštyje „Twitter“.
„Twiplomacy“, arba politikų veiklos „Twitter“ tyrimas, yra pirmasis ir unikalus šioje srityje - jis siekia parodyti, kaip intensyviai žymiausi pasaulio politikai naudoja socialinį tinklą „Twitter“.
2013 m. liepos pradžioje „Burson Marsteller“ išnagrinėjo 505 politikų ir valdžios institucijų iš 153 šalių „Twitter“ paskyras.
Tyrimas parodė, kad daugiausiai sekėjų - daugiau nei 33 mln. - turi JAV prezidentas Barackas Obama. Nors jį „Twitteryje“ seka beveik trečdalis (148) pasaulio šalių vadovų, jo negalima laikyti geriausiai abipusius ryšius šiame socialiniame mikrotinklaraštyje palaikančiu pasaulio lyderiu. Taip yra todėl, kad pats B. Obama yra tik dviejų kitų paskyrų - Norvegijos premjero Jenso Stoltenbergo ir buvusio Rusijos prezidento, dabar ministro pirmininko Dmitrijaus Medvedevo sekėjas.
Tyrimas rodo, kad ir kitų oficialių JAV vyriausybės institucijų atstovai į abipusius ryšius žvelgia „šaltai“: pavyzdžiui, Baltųjų rūmų paskyrą seka 132 pasaulio politikai, tačiau šis puslapis pats prenumeruoja tik trijų kitų lyderių įrašus.
Antroje vietoje pagal populiarumą yra naujasis popiežius Pranciškus, jau dabar turintis daugiau nei 7 mln. sekėjų. Nors popiežius tiesiogiai nebendrauja su jokiais kitais „Twitter“ vartotojais, jo paskyros įrašai yra atkartojami vidutiniškai daugiau nei 11 tūkst. kartų, ypač jei jie parašyti ispanų kalba. Palyginimui, B. Obamos vardu skelbiami pranešimai toliau persiunčiami vidutiniškai tik kiek daugiau nei 2 tūkst. kartų, nors jis turi žymiai daugiau sekėjų.
Dauguma Europos valstybių vadovų ir vyriausybių turi savo paskyras internete bei noriai bendrauja tinklo pagalba. Be popiežiaus Pranciškaus, daugiausiai sekėjų „Twitter“ tinkle turi Turkijos prezidentas Abdullah Gulas, šios šalies premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas, Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas bei oficiali Jungtinės Karalystės vyriausybės paskyra.
Aktyviausiai žinutes rašo ir ypač daug jų paskelbia Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas, antroje vietoje - Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.
Geriausiai „susijungęs“ „Twitter“ tinkle yra Švedijos užsienio reikalų ministras C. Bildtas, kuris abipusius ryšius palaiko su 44 pasaulio lyderiais. Tarp institucijų daugiausiai tarpusavio ryšių palaiko Europos išorės veiksmų tarnyba (36), o tarp atskirų valstybių Lenkijos, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos.
„Burson Marsteller“ vykdomasis direktorius Europos, Artimųjų Rytų ir Afrikos (EMA) šalims Jeremy Galbraithas pažymi, jog tyrimas parodė, kad „Twitter“ ir kiti socialiniai tinklai įsitvirtino kaip svarbi vyriausybių integruotos komunikacijos dalis.
„Twitter“ negali būti vienintelis komunikacijos būdas, ir jis niekada nepakeis tiesioginių valstybių vadovų susitikimų, tačiau šis socialinis mikrotinklas tapo nauja tiesioginio tarpusavio bendravimo forma“, - teigia jis.
Pats „kalbiausias“ politikos veikėjas „Twitter“ tinkle yra Ugandos ministras pirmininkas Amama Mbabazi, tarp kurio pranešimų net 96 proc. sudaro atsakymai į kitų „Twitter“ vartotojų klausimus.
Šiuo metu „Twitter“ veikia 227 žinomų politikų paskyros, iš jų 76-ose pasaulio lyderiai patys rašo žinutes, tačiau anaiptol ne visada savarankiškai. Vis dėlto tarp 8 didžiųjų pasaulio valstybių 7 vadovai turi „Twitter“ puslapį, o iš 20 svarbiausių pasaulio ekonomikai valstybių vyriausybių šiame tinkle yra 19.
Tyrimo autorių nuomone, „Twitter“ tinklas yra unikali proga ir mažesnių pasaulio šalių vadovams tapti svarbesniais ir perduoti savo pranešimus tiesiogiai savo kolegoms prezidentams, premjerams ar užsienio reikalų ministrams.
Tyrime naudojami duomenys buvo surinkti 2013 m. liepą iš 505 šalių ir vyriausybių vadovų, užsienio reikalų ministrų ir ministerijų 153 šalyse.
