R.Kalytis: „Kosmosas – ne tik planetos ir raketos“

- Apie tai, kad Lietuvoje mokslininkų nestinga – visiems aišku. Bet atrodo, kad Lietuva ir kosmosas – tai tema iš fantastikos srities. Ar iš tiesų taip yra?

Daugiau nuotraukų (1)

Simona Viltrakytė

Sep 20, 2013, 7:08 PM, atnaujinta Feb 21, 2018, 11:35 PM

- Apie tai, kad Lietuvoje mokslininkų nestinga – visiems aišku. Bet atrodo, kad Lietuva ir kosmosas – tai tema iš fantastikos srities. Ar iš tiesų taip yra?

- Kad Lietuvoje kuriami lazeriai, žino daugelis. Panašiai yra su biotechnologijomis: visi žino, kad Lietuva šioje srityje stipri. O kai pradedi kalbėti apie kosmosą, daugeliui tai atrodo labai tolima.

Kosmoso veikloje turi būti naudojamos beveik visos mokslo sritys, įskaitant ir filosofiją, psichologiją, literatūrą ir kultūrą, nekalbant apie maisto gamybą ar žemės ūkį. Lietuviai tam tikrose nišose turi tikrai gerą įdirbį. Tačiau tik kuriant lazerius ir biotechnologijas išvystyti produktai, kurie pasiekia rinką.

- Ko Lietuva pasiekusi kosmoso tyrinėjimuose ar kuriant su tuo susijusius produktus?

- Jau dabar daug įmonių ir mokslininkų grupių dirba kosmosui, daro labai aktualius mokslinius tyrimus ir pradinius technologinius sprendimus.

Tarybiniais laikais Lietuvos tekstilės institutas darė izoliacines plokštes, kūrė skafandrus. Tas įdirbis per pastaruosius 20 metų buvo prarastas, tačiau jau dešimtmetis kaip pradėta bendradarbiauti su Vakarais.

Pavyzdžiui, profesorius Arminas Ragauskas su savo komanda sukūrė metodą, kaip išmatuoti smegenų skysčių slėgį neinvaziniu būdu, nepragręžiant kiaušo. Kuo tai siejasi su kosmosu? Ogi kosmonautams, kurie ilgą laiką būna nesvarumo būklėje, kyla problemų su regėjimu. Kai atvykę NASA atstovai pamatė A.Ragausko ir komandos pasiekimus, liko sužavėti, nes jiems ilgus metus ieškant tokio sprendimo tekdavo atsimušti kaip žuviai į ledą. Dabar lietuviai jau sėdi Hiustono centre ir daro bendrus bandymus.

Įmonė „Brolis semiconductors“ - unikalus atvejis, kai jauni žmonės, studijavę Vokietijoje, įkūrė įmonę, kuria susidomėjo NASA ir Europos kosmoso agentūra (EKA). Mat NASA į savo marsoeigį dėjo analogiškus lazerius, kuriuos kuria „Brolis semiconductors“.

- Kosmoso technologijos atrodo labai toli nuo mūsų, bet galbūt yra technologijų, su kuriomis susiduriame dažnas iš mūsų?

- Naudojame labai daug dalykų, kurie buvo sukurti kosmosui. Pavyzdžiui, sauskelnės. Juk pirmiausia jos buvo sukurtos kosmonautams. Arba metalas su atmintimi, kuris naudojamas tiesinti dantis, ar automobilių padangų kordas. Jis buvo sukurtas kaip parašiuto virvės, kad ant žemės sėkmingai nuleistų zondą.

Iš kosmoso taip pat gauname metereologinius duomenis ir palydovinį ryšį.

- Kokia nauda Lietuvai iš buvimo kosmose?

- Turime grįsti kelią į kosmosą ir tuo pačiu pasinaudoti tuo, kuo dabar galime.

Palydovinio verslo drambliai: ryšiai, navigacija ir žemės stebėjimas. Jie labai aktyviai naudojami verslui kurti. Bet juk tai ne tik svarbu, kad verslo pinigai per mokesčius kliūna valstybei. Juk ir visi kiti piliečiai gauna paslaugas: su technologijomis būdamas miške gali būti visame pasaulyje. Visa tai gerina gyvenimo kokybę.

- Naujovėms neabejingas verslininkas sumanė imtis kurti įmonę, kuri telktųsi į kosmoso technologijas. Ką reikia žinoti tokių ambicijų turinčiam žmogui?

- Verslą panaudojant iš kosmose esančios infrastruktūros gautus duomenis gali kurti bet kuris žmogus: iš praktinių gebėjimų galima sukurti naują paslaugą, pavyzdžiui, naudojančią palydovinį ryšį.

O kuriant technologijas, skirtas kosmosui, reikalingos labai aukštos technologijos. Čia tenka susidurti su problematišku aukštų technologijų idėjų komercializavimu. Tai – rizikingas verslas: nežinia, ar pavyks, nežinia, ar bus paklausu. Todėl daugelis valstybių dalijasi riziką su verslu.

- Ar Lietuva pakankamai savarankiška, kad be pagalbos iš kitų šalių gebėtume platinti, kurti technologijas?

- Kosmosas vis labiau slenka į taikymų pusę. Mes turime galimybę įstoti į EKA. Jei taip bus, šiame klube galėsime būti lygiaverčiai, bet nereikės daryti visko – tik tai, ką sugebame geriausia. Naudos gausime ir iš to, jog kai teks kurti ką nors bendram projektui, nori nenori susipažinsime su kitomis technologijomis.

Narystė EKA bandomuoju laikotarpiu kainuotų 3,5 mln. litų per metus. Tačiau 93 proc. sumos per užsakymus grįžtų mūsų mokslo ir verslo subjektams. Planuojama, kad bandomasis laikotarpis prasidės 2015 metais.

Už kosmosą mes mokame ir dabar, atseikėdami narystės ES mokestį.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.