Vieni rytinio troleibuso keleiviai dairosi pro langus į reklamos skydus ir parduotuvių vitrinas arba skaito laikraščius.
Kiti daro beveik tą patį naudodamiesi savo išmaniaisiais telefonais.
Turint tokį įrenginį galima ne tik švaistyti laiką žaidžiant įvairius žaidimus ar bendraujant socialiniuose tinkluose – jis itin naudingas smalsiems ir žinių ištroškusiems žmonėms.
Tereikia įdiegti programėlę
Tereikia įdiegti bet kurio lietuviško naujienų portalo programėlę, ir namuose galėsite nedeginti elektros žiūrėdami ryto ar vakaro žinių laidą. Juk ten rodomos naujienos vis tiek senesnės negu perskaitytos interneto portaluose.
Žinoma, rekomenduojame įsidiegti portalo lrytas.lt programėlę. Ji sukurta visų sistemų telefonams, vaizdas automatiškai prisitaiko prie bet kokio dydžio ekrano, atsidarius tekstą galima skaityti vartant puslapius į šoną, nereikia slinkti begalinio „makarono” žemyn.
Beje, ši programėlė sukurta ir sistemai „Windows Phone”.
Norintys visas lietuviškame internete skelbiamas naujienas rasti vienoje vietoje gali pasidomėti programėlėmis „LT Naujienos” arba „Lietuva Naujienos”.
Jos veikia kaip nuorodos į daugelį naujienų portalų lietuvių kalba, čia galima pamatyti įžanginę teksto dalį. Atrodo patogu, tačiau, deja, nė iš tolo neprimena naujienas sisteminančių programėlių anglų kalba.
Galima rinktis temas
Mokantys skaityti angliškai ir norintys išgirsti naujienas iš pirmų lūpų turi didelį pasirinkimą. Itin gražiai pageidaujamas naujienas pateikia programėlė „Pulse News”.
Čia gali pasirinkti, kokios srities informacija tave domina. Tuomet atsirinkti, kokių portalų, rašančių tomis temomis, naujienas nori matyti, ir ekrane išvysi nuostabią mozaiką, kurios kiekviena detalė – tau įdomi naujiena.
Šią programėlę įsijungiu kiekvieną rytą įlipęs į troleibusą. Akimirksniu matau visas naujausias technologijų pasaulio žinias (nustačiau tokį pasirinkimą). Nebereikia kankintis ieškant įdomių pranešimų tarp žinučių iš elito gyvenimo.
Beje, norintys gali ją išmėginti ir savo kompiuteryje, prisijungę prie svetainės www.pulse.me.
Panašiai veikia ir „Google Currents”, kuri surenka įvairiausių leidėjų informaciją ir pateikia ją lyg kokį spalvingą žurnalą. Bet tokį, kuriame nėra nieko, ko nenori matyti: juk pats pasirenki, kas domina.
Naujienos – atsitiktinės
Įdomų žinių pateikimo metodą sukūrė programėlės „StumbleUpon” kūrėjai.
Pasirinkęs dominančias sritis naujienas (meninius vaizdus, nuotraukas, vaizdo medžiagą) gauni atsitiktiniu būdu.
Iš milžiniškos interneto erdvės tau išplėšiamas mažas atsitiktinis gabalėlis, kuris gali sudominti. Puikus būdas rasti netikėčiausių žinių ir naujienų.
Programėlė „Flipboard” tavo socialinius tinklus ir dominančias žinias sujungia į vieną vartomą žurnalą, tad idėjų ir pažinčių srautas virsta bendra smegenis turtinančia žinių srove.
„iOS” įrenginiams siūloma „Apple” programėlė „Newsstand” leidžia sutvarkyti visą dominančią elektroninę žiniasklaidą, siūlo galybę nemokamų ir mokamų spaudos leidinių ar populiariausių žurnalų tiesiog įrenginio ekrane.
Norintys žinių rusų kalba gali įsidiegti programėlę „All Newspapers of Russia” ir nemokamai skaityti 204 rusiškus laikraščius.
Įsidiegę „BBC Russian” gaus ne tik gražiau išdėstytas, bet ir objektyvesnes žinias rusų kalba iš didžiosios kaimynės.
Telefone telpa ir knygų
Tad ar tikrai įkniaubus nosį į ekraną nematome nieko? Nematome tik gatvės už lango ir savo kiemo, o pasaulį regime kur kas geriau ir aiškiau nei matytume, jei patys dalyvautume įvykiuose.
Vis dėlto didžiausią pasaulio išmintį ir patirtį saugo baltame lape surašytos juodos raidės. Visi žinome, kas yra knyga, kone visi piktinamės, kad yra žmonių, kurie noriau skaito ką nors savo telefono ekrane.
Bet ne vienas tų žmonių skaito būtent knygas arba mokslinę medžiagą.
Ekrane knygas galima skaityti nė kiek ne blogiau, o dažnai ir patogiau nei popieriuje: telefonas mažiau sveria, jame telpa tūkstančiai knygų, o interneto erdvėje galima jų ir nusipirkti pigiau, ir nemažai nemokamų rasti.
Beje, pasaulyje elektroninių knygų pardavimas viršijo popierinių, tik Lietuvoje jų populiarumas mažesnis. Matyt, dėl to, kad elektronines knygas žmonės renkasi tik tam, jog jas skaitytų, o popierines pirkti galima ir tam, kad jomis pasigirtum.
Išmaniajame telefone galima skaityti bet kokio formato elektronines knygas.
Jų šrifto dydį, fono ir raidžių spalvas galite laisvai keisti, pasižymėti norimas citatas.
Ir, aišku, išsaugoti „debesyje” vietą, kur baigėte skaityti knygą, ir vėliau pratęsti skaitymą bet kuriame kitame įrenginyje.
Visas šias ir gerokai daugiau funkcijų siūlo elektroninių knygų skaitymo programėlės „Moon+Reader”, „CoolReader”, „AllReader” ir pan. Daugelis jų siūlo ir prieigą prie nemokamų knygų internete, tačiau lietuvių kalba ten jų beveik nėra.
Yra nemokamų paslaugų
Lietuviškų elektroninių knygų parduotuvių jau yra, nors ir ne tiek, kiek norėtųsi. „Lietuvos rytas” turi patogią grožinių knygų parduotuvę tinklalapyje eknygos.lrytas.lt, kur galima rasti ir porą įdomių nemokamų knygų.
Programėlė „KTU e.knygos” leidžia skaityti mokslines ir mokomąsias leidyklos „Technologija” knygas.
Kauno technologijos universiteto studentai jas gali skaityti nemokamai, o visiems kitiems siūlomas nuomos planas: pasirinkę mėnesio abonementą mokėsite gerokai mažiau nei pirkdami popierinį knygos variantą.
Labai naudinga nemokamų lietuviškų elektroninių knygų moksleiviams parduotuvė yra tinklalapyje https://ebiblioteka.mkp.emokykla.lt/.
Čia sukelta daug Lietuvos literatūros klasikų kūrinių. Svarbiausia, kad juos galima ne tik skaityti, bet ir klausyti. Bibliotekėlė sukurta už ES lėšas, todėl skaitytojams knygos nieko nekainuoja.
Tekstą galima klausytis
Jei skaitote rusiškai, pasirinkimas gerokai didėja. Ne tik todėl, kad Rusijos piratai dosniai vagia savo šalies leidyklų knygas ir nemokamai platina internetu.
Paieškojus „Play.Google” programėlių parduotuvėje rasite labai daug garsių romanų rusų kalba, kuriuos visiškai legaliai galėsite įsigyti. Nemažai jų yra ir nemokamų.
Be to, rusišką tekstą jau pažįsta daugelis knygas skaitančių balsu programėlių.
Tai labai naudinga turintiems silpną regėjimą.
Lietuviškai skaitančių programėlių nėra, galima rasti tik audioknygų.
O štai lenkiškai, rusiškai, angliškai ar kitomis kalbomis parašytą tekstą puikiai skaitys, pavyzdžiui, programėlė SVOX.
Tiesa, reikės nusipirkti balsą norima kalba, tačiau 7,5 lito – palyginti mažas mokestis už tokią paslaugą.
Pasirinkimas – milžiniškas
Mokantys skaityti angliškai ir besinaudojantys kreditine kortele gali knygas pirkti iš šimtų pasaulio elektroninių knygų parduotuvių, kurios yra sukūrusios savo skaitymo ir knygų pardavimo programėles, skirtas išmaniesiems įrenginiams. Populiariausia, matyt, „Kindle”.
Aišku, anglų kalba rasite daugiausia nemokamų knygų. Iš esmės visa klasika, kurios autorių teisių apsaugos laikas yra pasibaigęs, nieko nekainuoja. Mokame tik už popierių, vertėjo darbą, naują redakciją.
Programėlėmis, pavyzdžiui, „Free eBooks”, „50000 Free Ebooks”, „Free Books – 23,469 classic” ir panašiomis, visa klasikinė pasaulio literatūra telefone pateikiama nemokamai.
Nuo uždraustų knygų iki garsiausių romanų, nuo Komunistų partijos manifesto originalo kalba iki viso kūrinių apie Šerloką Holmsą rinkinio, nuo programavimo vadovėlio iki Korano. Visa tai slepiasi už ekranų, į kuriuos pasaulis įkniaubė nosį.
