Ahmadas Hassanatas iš Mutahos universiteto Jordanijoje ištreniravo programinę įrangą ieškoti lūpų ir burnos judesių bruožų, siejamų su skirtingų žodžių tarimu, kuriuos žmonės tarė į kamerą – pavyzdžiui, kiek dantų matėsi kiekviename vaizdo kadre. Vien iš burnos judesių sistema teisingai nustatydavo tariamus žodžius beveik 80 proc. atvejų.
A.Hassanatas taip pat išsiaiškino, kad visų asmenų lūpos kalbant juda šiek tik skirtingai. Nors tai reiškia, kad skaitymo iš lūpų tikslumo lygis kol kas pernelyg žemas, kad būtų naudingas, tai gali reikšti, jog vieną dieną „vaizdinis slaptažodis“ gali tapti biometrinio saugumo forma.
Net geriausiam aktoriui būtų neįmanoma tiksliai atkartoti kieno nors lūpų judesių, teigia A.Hassanatas.
Stephenas Coxas iš Rytų Anglijos universiteto (Didžioji Britanija) įspėja, kad tokia sistema gali susidurti su panašiomis problemomis, kaip ir veido atpažinimas: blogas apšvietimas ar nauji veido plaukai gali ją suklaidinti.
Parengta pagal „New Scientist“.
