Būtent apie tokią ateitį jau daugiau kaip dešimtmetį kalba apžvalgininkai, informacinių technologijų ekspertai, galiausiai kompiuterių industrijos atstovai. Tačiau įvairaus plauko svajotojų būta visais laikais, sakysite jūs, o daugelio jų sukurti futuristiniai scenarijai nepasitvirtino. Ir būsite visiškai teisūs.
Vis dėlto, nors visuotinis daiktų virsmas išmaniaisiais ir jų sujungimas į tinklą kol kas tėra spekuliatyvi idėja, tačiau, kaip ir bet kuri ateities vizija, ji turi tam tikrą pagrindą, apimantį realius, į įvairias žmogaus gyvenimo sritis jau dabar besiskverbiančius reiškinius.
Automatizuota kasdienybė
Anksčiau kompiuteriai buvo specifinės, pirmiausia mokslo, o vėliau verslo tikslams naudotos skaičiavimo mašinos. Tačiau sukūrus asmeninį kompiuterį, vėliau ėmus sparčiai plėtotis programinei įrangai, šie įrenginiai tapo ne ką mažiau būtinu šiuolaikinio žmogaus daiktu nei viryklė.
Pingantys elektronikos komponentai, taip pat geometrine progresija auganti lustų skaičiavimo galia sudarė sąlygas kompiuterius paversti miniatiūriniais ir diegti juos visur, kur tik įmanoma.
Ši tendencija plėtojasi dviem pagrindinėmis kryptimis: viena vertus, mikrokompiuteriai skverbiasi į mūsų gyvenamąją aplinką, o kita vertus – į mus pačius. Vis dėlto komercinių implantų eros, išskirtinai nukreiptos į mūsų galimybių išplėtimą, dar teks palaukti. Kiborgų vizija kol kas atrodo per daug bauginama. Bet štai dėvimos elektronikos idėja – visai draugiška.
Būtent tokia kryptimi ir juda technologijų pramonės milžinai. „Samsung“, „Sony“, LG ir keletas kitų mažesnių bendrovių jau yra pristačiusios išmaniuosius laikrodžius, „Google“ pradėjo plėtoti jiems skirtą „Android Wear“ platformą. Ir tai tik pradžia. Juk dėvime ne tik laikrodžius, bet ir įvairius aksesuarus, galiausiai drabužius. Išmanūs jau visai greitai gali tapti ir jie.
Štai „Intel“ šių metų pradžioje paskelbė „Make It Wearable“ verslo startuolių konkursą, kurio prizinis fondas sudaro daugiau kaip 1 mln. JAV dolerių. Šiuo metu jau yra atrinkti 10 geriausių projektų, kurie toliau varžysis dėl galimybės pradėti verslą ir imtis dėvimų įrenginių gamybos ir prekybos.
Viename iš projektų kinų technologų komanda kuria nėščioms moterims ir kūdikiams skirtus išmaniuosius drabužėlius. Jų tikslas – stebėti įvairius su sveikata susijusius duomenis, pavyzdžiui, vaisiaus judėjimą ar jau gimusio vaikučio smegenų veiklą. Visa informacija perduodama internetu bei realiu laiku apdorojama tėvų išmaniuosiuose įrenginiuose esančios programėlės. Patogiau ir būti negali.
Daiktų internetas – kas tai?
Viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama apie vadinamąjį daiktų internetą. Nors ši sąvoka įvairiai interpretuojama, tačiau iš esmės ja fiksuojamos dvi šiuolaikinių technologijų raidos tendencijos – spartėjanti kompiuterizacija ir bevielio ryšio skverbtis.
Tai reiškia, kad į vis daugiau įvairių daiktų jau dabar integruojami įvairūs mikrokompiuteriai bei jutikliai, o patys daiktai nuotoliniu būdu sąveikauja tiek vienas su kitu, tiek ir su žmonėmis. Ateityje tokių daiktų tik daugės. Galiausiai internetas apims ne tik kompiuterius, bet ir skalbimo mašinas, šaldytuvus, automobilius ir dar daugiau.
Išmaniosios daiktų sąveikos pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Štai ta pati „Vilniečio kortelė“ turi integruotus radijo dažnio atpažinimo technologijos (angl. Radio frequency identification, arba RFID) lustus. Daugelio analitikų nuomone, būtent RFID technologija yra vienas pagrindinių komponentų daiktų internetui sukurti.
Šie lustai jau kurį laiką plačiai naudojami automobilių pramonėje, žemės ūkyje, logistikos ir kitose srityse. Ateityje jie gali pakeisti netgi brūkšninius kodus.
Progresas saugumo kaina?
Įvairių jutiklių prigrūsta ir prie interneto prijungta buitinė technika, galiausiai dėvimi daiktai. Jie nuolat kaupia bei apdoroja įvairius duomenis, kurių pagrindu automatiškai galima būtų atlikti iš anksto nustatytus veiksmus.
Pavyzdžiui, namuose įmontuoti temperatūros jutikliai nuolatos fiksuotų jūsų buvimo vietą bei kūno temperatūrą ir pagal šios duomenis koreguotų kambarių šildymą, o tai leistų sutaupyti pinigų. Savo išmaniuoju telefonu realiu laiku per atstumą būtų galima valdyti apšvietimą namuose, sužinoti apie gaisrą ar kitą nelaimę, valdyti įvairius buities rakandus.
Tačiau nors ir daug žadantis daiktų interneto realizavimas gali susidurti su dviem rimtais iššūkiais. Pirmasis – tai skirtingų bendrovių plėtojamų ryšio protokolų gausa, dėl kurios dauguma įrenginių negalės būti sujungti į organišką visumą. Jau dabar su šiuo nepatogumu susiduria kiekvienas, kuris namuose turi po vieną pultą kiekvienam skirtingo prekės ženklo multimedijos įrenginiui.
Antrasis iššūkis susijęs su vartotojų privatumo apsauga. Daugeliui mus supančių bei mūsų dėvimų daiktų tapus kompiuterizuotais, visi jie galės kaupti ne tik daug duomenų iš aplinkos, tačiau ir saugoti nemažai informacijos apie mūsų gyvenimą. Nusikaltėliai, bent jau teoriškai, galės įsilaužti ne tik į mūsų kompiuterius, bet ir mūsų namus, į juos net neįkėlę kojos.
Ekonominės perspektyvos
Taigi technologiniu požiūriu daiktų internetas nėra vientisa koncepcija – tai vizija, galinti įgauti pačias įvairiausias formas, kurias numatyti šiuo metu yra labai sudėtinga. Tačiau ekonominis šios vizijos potencialas milžiniškas. Verslo konsultacijų ir tyrimų instituto „McKinsey Global Institute“ skaičiavimais, daiktų internetas pasaulinėje ekonomikoje iki 2025 m. turėtų uždirbti nuo 2,7 iki 6,2 trilijonų JAV dolerių.
Tarptautinės informacinių technologijų bendrovės taip pat nusiteikusios entuziastingai. Štai korporacija „Google“ šių metų pradžioje už 3,2 mlrd. dolerių įsigijo išmaniuosius dūmų detektorius ir termostatus gaminančią bendrovę „Nest Labs“, o ši, jau prisiglaudusi po giganto sparnais, vasarą nupirko verslo startuolį „Dropcam“, užsiimantį internetu valdomų saugumo kamerų gamyba.
Ekonominiu požiūriu daiktų internetą galima suvokti kaip besivystančią, tačiau kol kas kūdikystės stadijoje esančią pramonę, kuri sujungs elektronikos, informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektorius. Panašiai ją traktuoja, pavyzdžiui, rinkos analitikų bendrovė „CBInsights“.
Remdamiesi sukauptais duomenimis, šios įmonės tyrėjai teigia, kad į daiktų interneto rinką šiuo metu investuojamas daugiausia rizikos kapitalas, o joje produkcija plėtojama labai skirtingomis kryptimis – nuo namų automatizacijai iki sveikatos apsaugai skirtų įrenginių.
Skaitytojai šiame tekste fragmentiškai aptartą ateities informacinių technologijų ir telekomunikacijų ekosistemos peizažą vertins skirtingai: pesimistai jame įžvelgs daug tamsių spalvų, o optimistai regės vien šviesiąsias. Tačiau kraštutinumų vengiantys žmonės dėmesį turėtų kreipti į pilkus daiktų interneto idėjos atspalvius. Juk tikrovė visada prasilenkia su vizijomis.
