„EA-18G Growler“ suseka priešlėktuvinės gynybos sistemų ir radarų skleidžiamus signalus ir juos blokuoja savaisiais. Taip galima iš rikiuotės išvesti priešo gynybinius pajėgumus ir komunikacijos sistemas. Po to darbą gali pradėti rimčiau ginkluoti orlaiviai, tačiau „EA-18G Growler“ svarba šiuolaikinėje karyboje yra milžiniška.
Dabar svarstoma, kad operacinį naikintuvo naudingumą galima dar pagerinti pasitelkiant „Dash X“ droną.
„Dash X“ dronas būtų patalpinamas į šiek tiek bombą primenančią kapsulę, kuri būtų prikabinta kartu su kitais ginklais. Priartėjus prie taikinio, dronas butų numestas ir pasinaudojęs parašiutu labai greitai sumažintų greitį. Greitis ir yra „Dash X“ efektyvumo paslaptis – vos 3,6 metrų sparnų mojį turintis dronas skrieja mažesniu nei 100 km/h greičiu. Nedidelis greitis yra didžiulis privalumas.
Šiuolaikiniai radarai ignoruoja lėtai skraidančius objektus, nes jie nėra laikomi pavojingais. Tai gali būti paukščių pulkelis, kokie nors meteorologiniai reiškiniai ar dar kas nors. Todėl radaro ekrane žmogus lėtai skrendančio mažo drono net nepamatytų. Kuomet „Dash X“ priartėtų prie taikinio, jis pajustų radijo signalus ir nustatytų jo šaltinio vietą. Ši informacija tuomet būtų perduodama „EA-18G Growler“ orlaiviui, kuris priimtų sprendimą, kaip šį šaltinį sunaikinti.
Aišku, „Dash X“ gali būti paleistas praktiškai iš bet kokio orlaivio. Teigiama, kad jį sėkmingai paleistų net ir B-52 naikintuvas. Vis dėlto, brangus dronas į savo motininį orlaivį negrįžtų. Tai, aišku, problema, tačiau kartu ir galimybė – „Dash X“ taip pat galėtų pasitarnauti kaip ir sklendžianti bomba savo misijos pabaigoje atsitrenkianti į taikinį ir jį sunaikinanti. Žinoma, ši misijos dalis būtų patvirtinta žmogaus, autonomiškai bombos režimo dronas neįjungtų.
