Robotai-siurbliai progresuoja lėtai, juose vis dar pilna problemų ir žioplų nenumatymų, bet aš neabejoju šviesia ateitimi – kad Lietuva kada nors laimės Pasaulio futbolo taurės čempionatą, kad vieną kartą turėsime šviesų ir progresyvų Seimą ir kad robotai-siurbliai kada nors bus tobuli. Na gerai, bent jau vienu iš šitų aš tikiu.
Pirmoji pažintis
Tiesą sakant, ši pažintis su „Samsung POWERbot VR7000“ nebuvo mano pirmoji. Pirmąkart su juo susidūriau praėjusių metų pabaigoje.
Pirmasis įspūdis buvo tikrai neblogas: kresnas, solidžiai juodas beveik apskritimo formos korpusas kėlė pasitikėjimą ir mintyse kažkodėl asocijavosi su šuns bokserio jaunikliu. Gal jau ne visiškai tokiu mažiuku, bet jau paauglioku. O gal toks įspūdis atsirado kiek vėliau, kai pamačiau, kaip jis juda – užtikrintai, tvirtai, nors ir nelabai gudriai.
Taip – jei kitas bandytas robotas-siurblys „Electrolux iPURE9“ šmirinėjo delikačiai ir inteligentiškai, tai VR7000 judėjimo būdą galima apibūdinti kaip agresyvų: jis važinėjo didesniu greičiu, garsiau burgzdamas, ir fiziškai trankydamasis į kampus. Va, iš čia greičiausiai ir tas mintyse atsiradęs įvaizdis – jaunas smalsus šuniokas, smalsiai tyrinėjantis visus kampus.
Ten, kur „iPURE9” mandagiai ir nedrąsiai apvažiuodavo, ten „Samsung“ drąsiai kišo savo… na, ne nosį, bet kokį nors savo kampą. Bandė tilpti, sukinėjosi ir brazdėjo kaip reikiant.
Trūkumai
Tiesą sakant, čia ir buvo viena didžiausių jo problemų – jis buvo per agresyvus. Ir gerokai erzino tas nuolatinis trankymasis visur. Ne, žalos (bent jau aplinkai) jis nedarė – tik pats kiek nusibrūžino korpusą. Na bet kiek gi galima. Stukt-stukt. Stukt-stukt. Stukt-stukt. O tada – muzikėlė, reiškianti „gelbėk mane, įstrigau“.
Nors bendrai – pastarasis dalykas erzino gal net stipriau, nei nuolatinis bumbsėjimas. VR7000 elgėsi visiškai kaip kūdikis, kuriam jei reikia pagalbos – jis rėks tol, kol ateisi – ir lygiai tai pat ignoravo šūksnius „aš tuoj, tik baigiu straipsnį, vos pora eilučių beliko“.
Na rimtai, kodėl būtina informuoti apie iškilusią problemą ištisai? Juk galima būtų pranešti savininkui, o jei šis nereaguoja, po kokios minutės pakartotinio įspėjimo būtų galima išsijungti, juk anksčiau ar vėliau šeimininkas vis tiek prisimins ar vėliau suras. Bet ne – kartą laukiau turbūt apie penkias minutes, bet siurblys atkakliai pypavo savo.
Antras didelis trūkumas susijęs taip pat su šia sritimi. „iPure9” mokėjo balsu pasakyti, kas jam negerai – užstrigo, užsipildė dulkių konteineris, dar kas nors (tiesiog paleisdavo atitinkamą balso įrašą). VR7000 tuo tarpu ne tik kad nepasakydavo, bet ir dideliame, tačiau mažos matricos ekrane parašydavo taip, kad greičiau būdavo paimti ir siurblį iš visų pusių apžiūrėti.
Na ir trečias dalykas – šiukšlių konteineris. Nėra jis visiškai tragiškas, bet šalinti iš jo susiurbtas dulkes nėra itin patogu, ir švariai to padaryti beveik nepavyks. Viena iš to priežasčių – jo vidinė ryklė (siurbimo kanalas) yra daugmaž dviejų eurų monetos diametro, o tai tikrai nėra daug, todėl nusiteikite, kad kartais teks kišti pirštą į susiurbtas dulkes ir krapštyti.
Privalumai
Kaip jau turbūt nuspėjote – jei jau kabinėjuosi prie tokių, regis, antraeilių dalykų, reiškia, didesnių problemų nėra. Ir iš tiesų. Siurbimo kokybė – na, dar neprilygstanti tradiciniam siurbliui, kuriuo ten šiūruoji tiek, kiek reikia, bet akivaizdžiai geresnė už anksčiau mėgintą „Electrolux“.
Gera to iliustracija – šiuo metu mūsų laiptinėje atliekamas remontas, skutamos lubos, todėl turbūt įsivaizduojate, kaip atrodo zona prie lauko durų buto viduje. Jei fantazija neveikia – ji primena gražų baltą Maldyvų paplūdimį arba kokaino gamyklą po avarijos. O štai VR7000 pakako vos poros išvažiavimų, ir jau daugmaž grąžino kiliminei dangai kažką panašaus į pirmykštę spalvą.
Turite namuose kažkokią zoną, kur nenorite kad siurblys užklystų? Bet nenorite jos atitvėrinėti kėdėmis ir kitokiais dalykais ir griauti visokius fengshui? VR7000 turi nematomą užkardą – kuklų, baterija „krona“ maitinamą monolitą, skleidžiantį nematomą lazerio spindulį, kurio „POWERbot“ nedrįsta kirsti.
VR7000 neturi judančio išorinio šepetėlio, kuris tuoj pat apsivelia, tad jo valyti ir krapštyti nereikės. Žinoma, tas veleninis šepetys prieš siurblio žiaunas išlieka, bet tiesą sakant, per mėnesį naudojimą nė karto valyti neprireikė. Taip, jame neretai kas nors užstrigdavo – bet tai būdavo nesužiūrėtas kietas kūnas, o ne kokie suvelti plaukai ar pan.
Na o kodėl pradėjau nuo „pirmos pažinties“? Nes po pusmečio išgirdę mano nusiskundimus apie daužymąsi į visus kampus, „Samsung“ atstovai prisiekė, kad po programinės įrangos atnaujinimo tokių dalykų nebuvo (kai kurie teigė, kad tada nebuvo ir anksčiau. Aha, o tada iš kur atsirado randai ant pirmojo bandyto VR7000 korpuso? Prasilošė skrudintuvui ir jį sumušė šio pasiųstos „torpedos“?) ir pasiūlė pabandyti dar kartą. Buvau skeptiškas, bet sutikau – ir dabar viešai tenka patvirtinti, kad atnaujinimas tikrai pavyko, fizinio kontakto su kitais paviršiais (beveik) nebėra.
Nuotykiai
Kodėl turiu rašyti „beveik“? Nes vis dėlto visokių situacijų pasitaiko. Daugiausia – kurioziškų.
Tiesiog įsivaizduokite – sėdite sau kambaryje, dirbate, ir akies krašteliu pastebite, kaip kažkur jums už nugaros pravažiuoja siurblys, paskui save už rankenos tempdamas šiukšlių maišą, iškrapštytą iš šiukšlių dėžės.
Na gerai jau, tiksliai taip nebuvo. Bet laisvai galėjo nutikti, jei būčiau užsukęs į virtuvę kokią minutę vėliau – nes atsitiktinai ten užklydęs (ne, aš tikrai netaikiau į šaldytuvą, baikit) užtikau, kaipVR7000 atsidaręs spintelės duris, jau suka į savo veleninį šepetį šiukšlių maišo rankeną. Kaip jis atsidarė spintelės duris? Durelių aukštis šiek tiek mažesnis už tarpą tarp spintelės ir grindų, tad iš vienos pusės įvažiuodamas, siurblys grįždamas jas atsidaro.
Kitas pralinksminęs epizodas – gavus išbandyti pirmąjį kartą, vakarais grįžę namo keliskart radome siurblį įsirėmusį savo „kakta“ (priekine korpuso dalimi) į lauko duris – ir toje vietoje nusėdusį iki tiek, kad nebepakako energijos net pypčioti. Scena tiesiog pati pakišo siužetą – į naują ir nepažįstamą aplinką patekęs siurblys bandė sugrįžti pas ankstesnį savininką… ar namo, į gamyklą.
O jei mėgstate tamsesnius atspalvius – galite prisiminti sceną iš „Tomo Sojerio“, kur įstačius rakinamas duris oloje, po kiek laiko už jų randamas nebegyvas Indėnas Džo, rankiniu peiliuku bandęs prasikasti į laisvę...
O jau kiek kartų jis bandė pasismaugti batų batraiščiais (kurie, regis net ir būdavo paliekami tvarkingai, batų viduje) – nė neskaičiuoju.
Žodžiu, hiper-rūpestingas siurblys su suicidinėmis tendencijomis.
Nuosprendis
Lyginant su anksčiau bandytu „Electrolux iPURE9“, „Samsung POWERbot VR7000”, dirba efektyviau ir šmirinėja po namus nepalyginamai drąsiau. Vis dėlto, tai nėra tobulas siurblys – dėl savo agresyvaus darbo kur nors įkliūna, o aiškiai nuotoliniu būdu apie problemos kilmę neinformuoja – ir trukdo savininkui užsiimti savo reikalais, kol siurblio problema neišsprendžiama. Šiukšlių konteineris taip pat nėra pats patogiausias, tačiau apibendrinant, kaip už daugmaž 500 eurų, aparatas savo darbą atlieka daugiau nei patenkinamai.
