Gražus ir slidus
Ogi visai nekuklų aparatą, reikia pasakyti. Pradėsime tradiciškai – nuo paciento apžiūros. Sveria nemažai – gerus 206 gramus, ūgis – 162,6 mm, plotis – 75,9 mm, storis – 8,8 mm. Visas, tiek ekranas, tiek nugarėlė, dengti penktos kartos „Gorilla Glass“ stiklu, nugarėlė maloniai žydros spalvos, čia rikiuojasi ir trys kameros, bei dviguba blykstė.
Ir tas stiklinis korpusas kelia prieštaringus jausmus. Iš vienos pusės – atrodo prabangiai. Iš kitos – telefonas slidus kaip ungurys. Jis smagiai važiuoja žemyn nuo bent kiek statesnio paviršiaus, o ir iš rankos išslysti jam tikrai nebus sudėtinga.
Pirštų atspaudų jutiklis, įmontuotas į ekraną, nukeliavo į apatinę ekrano dalį. Vėl gi – toks nevienareikšmis sprendimas. Taip, dabar daug kas taip daro, bet iš kitos pusės, kas kad dabar norint aktyvuoti telefoną, nebereikia imti jo į ranką. Ekranas, kol neaktyvuotas, vis tiek į paspaudimą nereaguoja. Reikia pabelsti du kartus (ar paspausti įjungimo mygtuką), kad įsijungtų ekranas, tik tada pridėję pirštą atsirakinsite telefoną. Ar ne per daug manipuliacijų?
Yra ir šiek tiek naujienų
Judame toliau – apatinėje telefono briaunoje USB – C kroviklio lizdas ir mikrofonas. Ausinių lizdo nėra. Oi, o kas čia toks nedrąsus kyšo virš ekrano? Ogi šešiolikos megapikselių asmenukių kamera! Išlysk, pasirodyk, nesigėdink! Ji, tarytum povandeninio laivo periskopas išlenda iš korpuso tik tada, kai telefono savininkas ar savininkė nutaria eilinį kartą nusifotografuoti.
Įdomi savybė – paleidus telefoną iš rankų, kamera akimirksniu neria į aparato gelmes.
Vertas paminėjimo trijų padėčių jungiklis, reguliuojantis aparato garsą. Vienu paprastu judesiu galima išjungti garsą ar persijungti į vibruojantį režimą konferencijoje ar kino teatre. Labai patogu.
O telefono apačioje yra SIM kortelių stalčius. Ištraukiamas vadinamuoju medicininiu būdu – tu jam adatą į užpakalį, jis tau – dėklą, kuriame vieta dviems „nano“ dydžio SIM kortelėms. Papildomų atminties kortelių aparatas nepalaiko. „OnePlus“ inžinieriai nusprendė, kad jei jau integravo į telefoną 256 GB atmintinę, tai atminties kortelei tokiame aparate nebus ką veikti. Dar ims ir surūdys iš nuobodulio.
Atskiros odės nusipelno ekranas – jis dabar atsinaujina 90 Hz dažniu! Tai duoda neįprastą sklandumo pojūtį dirbant su telefonu. Kitos ekrano charakteristikos, jei kam įdomu – raiška 1440 x 3220, AMOLED technologija, 516 taškai kvadratiniame colyje. Juoda spalva atrodo tikrai sodriai, tokiame ekrane vartotojas viską gali matyti praktiškai esant bet kokiam apšvietimui.
Viduriai
Gerai, dabar pasidairykime po paciento vidinį pasaulį. Smegeninėje darbuojasi aštuonių branduolių procesorius, 8 GB operatyvinės atminties (mano kompiuteris ką tik apsiverkė iš pavydo). Integruotas akumuliatorius šiems laikams standartinės talpos – 4085 miliamperų, vaizdo plokštė „Adreno 640“. Visas šitas grožis užtikrina, kad dešimtasis „Android“ skrajotų kaip bitutė.
„OnePlus“ kūrėjai parašė nuosavą vartotojo sąsają – „OxygenOS“. Na graži, graži. Daug įvairiausių specialiųjų efektų – žinoma, kam taupyti resursus, kai viskas sukasi ant TOKIOS geležies? Nors jei palyginus „OxygenOS“ su tuo pačiu EMUI, tai „Huawei“ vartotojo sąsaja atskleidė daugiau telefono galimybių ir buvo individualesnė. O čia, jei nekreipi dėmesio į blizgučius – „Androidas“, kaip „Androidas“.
O dabar pasodinsime pacientą ant dviračio ir liepsime minti. Koks gi jausmas ilgiau pasinaudojus tokiu aparatu? Startuoja telefonas ilgokai, geras dešimt sekundžių – norėtųsi greičiau. Įprastos programėlės pasileidžia akimirksniu, žaidimai startuoja kiek ilgiau, bet čia gali būti ir ne telefono kaltė.
Gainiojant trimačius žaidimus telefone kažkokių strigčių ar grafikos artefaktų pastebėta nebuvo. O štai fotografuojant mane ištiko šioks toks nusivylimas. „OnePlus“ inžinieriai nepasivargino nei su programine įranga, nei su lęšiais. Jie nuėjo lengviausiu keliu – tiesiog sukišo į aparatą 48 megapikselių matricą ir viliasi, kad kadro detalizacija atpirks visus kitus trūkumus.
Ypač ne koks jaučiama fotografuojant naktį, ar esant blogam apšvietimui. Jei kiti telefonų kūrėjai vargo kurdami kadro apdorojimo algoritmus ar net pasitelkė dirbtinį intelektą, tai „OnePlus“ rekomenduoja nešiotis su savim trikojį. Nesugebėjo kompensuoti per ilgo ekspozicijos laiko, naktiniai kadrai gaunasi išplaukę ir neryškūs. O kam? Mes gi pridėjome daug megapikselių! Ir mažiau nusimanantis pirkėjas užkimba ant to skaičių kabliuko, nes tiki, kad kuo didesni skaičiai, tuo geresnė kokybė.
Galutinis įrašas paciento ligos istorijoje
Apibendrinant įspūdžius – aparatas išties geras, „OnePlus“ su jo išleidimu vėl sėkmingai šoktelėjo į priekį. Yra parametrų, kur „7T Pro“ lenkia savo konkurentus ir kainuoja ne tokius jau baisius pinigus. Progresas akivaizdus, kinai netrypčioja vietoje.
Kas turėtų atkreipti dėmesį į šį flagmaną? Visų pirma – piktybiniai žaidėjai. Antra – rimti vartotojai, kurie dirba, pavyzdžiui, su trimate grafika ar kam reikia skaičiavimų ar programavimo telefonu. Mėgstantys fotografuoti kaži ar bus patenkinti rezultatais – nors reikia tikėtis, „OnePlus“ ištaisys šį trūkumą su eiliniu atnaujinimu. O visiems kitiems siūlyčiau neužkibti ant skaičiukų ir pamąstyti, kokioms užduotims vykdyti jiems bus reikalingas toks galingas išmanusis.
