Nemiegate naktimis? Kalta gali būti jūsų rasė

Moleendo Stewartas nėra tikras, kas jam visą gyvenimą trukdo miegoti, bet yra linkęs kaltinti vaikystę, kurią praleido triukšmingoje ir neramioje Majamio kaimynystėje „Girdi kaip visą naktį aidi šūviai, prekiaujama narkotikais“, - sako 41-erių Moleendo, gyvenantis Brukline. Vis dėlto miego ekspertai jam nurodo kitą faktorų – jis juodaodis, - rašoma nytimes.com.

Egzistuoja keletas mokslinių prastos miego kokybės paaiškinimo versijų.<br>V. Balkūnas
Egzistuoja keletas mokslinių prastos miego kokybės paaiškinimo versijų.<br>V. Balkūnas
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Sep 17, 2012, 1:59 AM, atnaujinta Mar 16, 2018, 5:59 PM

Mintis, kad rasė ar tautybė gali paveikti žmogaus miego kokybę yra gana nauja, tačiau per keletą metų epidemiologai, demografai ir psichologai priėjo prie vienos išvados: miegas JAV bent jau nėra daltonikas.

Tyrimai pakartotinai parodė, kad baltieji miega ilgiau ir geriau nei kitų rasių žmonės. Juodaodžių miegas paprastai trumpesnis ir neramus, tačiau mokslininkai dar nežino, kodėl.

„Mes dar negalime pasakyti, ar tai prigimtis, ar auklėjimas, rasė ar socioekonomika“, - sakė mokslininkas Michaelas A. Granderis.

Kad ir kokia būtų priežastis, daktarai sako, kad atskleidus, kodėl skirtingų rasių miego kokybė skiriasi, būtų galima padaryti įžvalgų apie tai, kodėl kai kurių etninių mažumų grupės kenčia nuo aukšto kraujospūdžio, nutukimo ir diabeto. Išsprendus imigrantų miego problemas, mažiau bėdų kiltų ir dėl skurdo.

„Kai žmonės neišsimiega, dienos metu jie nėra produktyvūs ir sveiki“, - tvirtino Mercedesas R. Carnethonas, Šiaurės vakarų universiteto Feinbergo medicinos mokyklos profesorius.

Naujausias įrodymas, kad rasė gali paveikti miegą atrastas šį birželį, kasmetiniame „ Associated Professional Sleep Societies“ susitikime Bostone. Vienas iš dviejų pristatytų tyrimų parodė, kad baltaodžiai dalyviai iš Čikagos vidutiniškai miega 7,4 val. per naktį, ispaniškos kilmės ir azijiečiai – 6,9, o juodaodžiai – 6,8 val.

Miego kokybe, apibūdinta kaip gebėjimas lengvai užmigti ir nepertraukiamo miego trukmė, taip pat buvo apdovanoti baltieji. Pasak M. R. Carnethono, pagrindinės priežastys gali būti socioekonominės.

Gyvenimo sąlygos - reikšmingos miegui

Kadangi Čikaga yra pakankamai segreguotas miestas, „juodukai ir ispanai, dalyvavę tyrime, daugiausia gyvena priemiesčiuose, kurie yra netoli greitkelių, tad nuolat girdimas triukšmas naktimis ir čia potencialiai didesnis nusikalstamumas, o tai kelia žmonėms stresą“, - sakė M. R. Carnethonas. Žmonės skurdesniuose rajonuose taip pat linkę dirbti pamainomis, kas gali pakenkti miegui.

Gyvenimo sąlygos, kaip faktorius, paaiškinantis rasinius miego skirtumus, yra plačiai pripažįstamas tarp miego ekspertų, tačiau tyrimai siūlo sudėtingesnį atsakymą.

Vienas tokių tyrimų, atliktas 2005-aisiais taip pat Čikagoje, analizavo 669 dalyvius su panašiu išsilavinimu, pajamomis ir užimtumu. Paaiškėjo, kad juodaodžiai vyrai vidutiniškai miegojo 82 minutėmis trumpiau nei baltosios moterys, kurios, pasirodo, miega geriausiai iš visų dalyvių.

Žinoma, izoliuotis nuo realaus gyvenimo nelygybės gali būti sudėtinga. „Yra daug subtilesnių skirtumų“ be pajamų ir išsilavinimo, - teigė Kristen Knuston, Čikagos universiteto medicinos docentė ir tyrimo autorė. „Mes negalėjome kontroliuoti dalyvių streso. Yra tam tikra socialinė įtampa, kurią gali jausti afroamerikietis ir nejausti baltasis.

Bruklino gyventojas M. Stewartas sakė: „Būdamas juoduku Amerikoje, net jei tau pasiseka įgyti išsilavinimą, vis tiek turi kovoti su visuomenės nelygybe“. Jis yra programos, padedančios tiksliųjų mokslų srityje daryti karjerą rasinių mažumų studentams. „Nekaltinu daugumos – taip per paprasta. Tačiau bendrai tai nėra teisinga ir dėl to žmonės nervinasi.“

Miego ekspertai tai laiko „autonomijos“ problema. „Žmonės, kurie jaučia, kad kontroliuoja savo gyvenimą, jaučiasi saugūs, gerai miega ir laiku prabunda ryte ir taip kartojasi kasdien, - paaiškino Long Ailendo universiteto profesorė Lauren Hale, remdamasi tyrimais, atliktais prieš trejus metus.

Vieno tyrimo duomenys perša mintį, kad socioekonominiai veiksniai, veikiantys miego kokybę, yra labai skirtingi kiekvienai rasei ir lyčiai. Pavyzdžiui, našlavimas arba buvimas išsiskyrusiu kenkia ispaniškos kilmės vyrams, o amžino viengungio gyvenimas – azijiečiams. Azijietės moterys, neturinčios išsilavinimo, daug labiau linkusios į miego sutrikimus nei tokios pat baltosios. Visų rasių vyrai, turintys antrą pusę, miega geriau nei vieniši, nepriklausomai nuo santykių kokybės. Moterų miegui gi, santykių kokybė labai svarbi.

Disciplina vaikystėje gali išgelbėti nuo nemigos ateityje

Anot daktaro Grandnerio, svarbiausi yra socialiniai ir kultūriniai veiksniai. Duomenys, surinkti 2010-aisiais parodė, kad juodieji ir ispanų kilmės vaikai Amerikoje daug rečiau verčiami eiti miegoti tam tikru laiku nei baltaodžiai. Pastarieji taip pat dažniau prieš miegą skaito ar klausosi pasakų, o tai ne tik skatina pažinimą, bet ir teigiamai veikia mažųjų elgesį.

Rutina vaikystėje, o ypač šie su kalba susiję veiksmai, suformuoja elgesio modelį, kuris gali išlikti visą gyvenimą ir padėti normaliai vystytis bei miegoti, - teigė dr. Hale.

Kita vertus, kai kurie tyrėjai nesutinka atmesti ir biologinių veiksnių. Profesoriaus Grandnerio būsimas tyrimas analizuos faktą, kad miegantieji trumpai dažniausiai turi per aukštą C reaktyvinio baltymo lygį, o tai taip pat susiję su rase.

Nuolatinio miego trūkumo pasekmės kiekvienai rasei apima padidėjusią nutukimo, širdies, inkstų ligų, insulto ir aukšto kraujospūdžio riziką. Taip pat miego trūkumui priskiriamos kitos klastingos problemos – depresija, nuotaikų svyravimai, suprastėjusi atmintis. Šie negalavimai yra tiek nemigos pasekmės, tiek priežastys. Norint nutraukti šį užburtą ratą, mokslininkai pataria teikti miegui pirmenybę.

„Šioje šalyje manoma, kad miegas yra ne pats svarbiausias dalykas, mes turime atlikti darbus ir taip miegas nustumiamas į antrą planą, - pasakojo dr. Grandneris, lygindamas Ameriką su Europos šalimis, kuriose žmonės skiria valandėlę dienos poguliui, - turime apie miegą galvoti taip pat, kaip ir apie dietą ir mankštinimąsi.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.