Kaip žurnale „Science“ skelbia Sarah Stewart ir Matija Čuk, jų teorija paaiškintų, kodėl Žemė ir Mėnulis yra tokios panašios kompozicijos ir cheminės sudėties.
Anot mokslininkų, tuo metu, kai nuo Žemės atskilo nuolauža – Mėnulis, mūsų planeta sukosi kur kas greičiau nei dabar. Esą diena tęsėsi vos 2-3 valandas.
O Žemei taip greitai sukantis, kokio nors objekto rėžimasis į planetą galėjo gana lengvai atskelti pakankamai jos masės, kad susiformuotų Mėnulis.
Pagal naująją teoriją, iki dabartinio sukimosi greičio Žemė sulėtėjo dėl planetos orbitos aplink Saulę ir Mėnulio orbitos aplink Žemę gravitacinės sąveikos.
Harvardo mokslininkės pažymi, kad jų teorija skiriasi nuo populiariausios Mėnulio atsiradimo versijos, pagal kurią Mėnulis atskilo nuo objekto, kuris trenkėsi į Žemę.
