Viena vertus, jie nori kuo greičiau visiems pranešti, ką rado, bet, kita vertus, turi dar palaukti, kad įsitikintų, jog jų gauti rezultatai nėra tiesiog atsitiktinumas ar gauti dėl prietaisų klaidos.
Stulbinančius rezultatus pateikė marsaeigio aparatas, vadinamas SAM. „Mes gauname duomenis iš SAM, kol čia sėdime ir kalbame, ir tie duomenys yra išties įdomūs“, - sako marsaeigio misijai vadovaujantis Johnas Grotzingeris iš NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos Pasadenoje, Kalifornijoje. Būtent čia pirmiausia Žemę pasiekia SAM duomenys. „Mokslininkų komanda įtemptai juos gromuliuoja, vos tik jie pasirodo“, - pabrėžia mokslininkas.
SAM yra lyg miniatiūrinė chemijos laboratorija. Paėmus į ją Marso paviršiaus uolienų ar oro mėginį, pateikiamas atsakymas, iš ko tas mėginys sudarytas.
Pasak J. Grotzingerio, neseniai į SAM buvo paimtas grunto mėginys, ir analizė parodė kai ką sukrečiančio. „Tai duomenys, kurie rašomi į istorijos vadovėlius. Tai atrodo iš tiesų gerai“, - sako jis.
Tačiau mokslininkas žurnalistams nepanoro atskleisti, ką konkrečiai atrado. Pagrindinė priežastis – atsargumas. J. Grotzingeris ir jo komanda jau kartą panašiai vos nenudegė. Kai SAM ištyrė oro pavyzdį, pasirodė, kad jame yra metano, o metanas, bent jau Žemėje, atsiranda iš gyvų organizmų.
J. Grotzingeris susilaikė nepaskelbę šios sensacijos, nes norėjo įsitikinti, ar jie tikrai tyrė Marso orą, o ne tą orą, kurį marsaeigis atsivežė iš paleidimo aikštelės Kanaveralo kyšulyje: „Nuo pat pradžių žinojome, kad rizikuojame atsivežti oro iš Floridos. Mums reikėjo sumažinti jo kiekį ir matavimus pakartoti.“. Kai tyrimas buvo atliktas iš naujo, metano pėdsakai buvo dingę.
Užtruks keletą savaičių, kol jis ir jo komanda pasiruoš prabilti apie savo naująjį atradimą. Iki tol teks atsimušinėti į įkyrius žurnalistų ir kolegų klausimus.
Stenfordo universiteto chemikas Richardas Zare sako suprantantis nepatogią J. Grotzingerio padėtį. 1996 m. jis buvo komandoje, kuri paskelbė, kad meteorite iš Marso, nukritusiame į Antarktidą, rasta organinių medžiagų. Ši naujiena sukėlė didelį ažiotažą – tai galėjo reikšti, kad Marse kažkada būta gyvybės.
Pats R. Zare neskubėjo skelbti šios naujienos, laikydamasis principo, kurio laikomasi daugelyje mokslinių žurnalų – nekalbėti apie savo tyrimą iki tos dienos, kol jis bus oficialiai publikuotas.
Tačiau mokslininkas nesusilaikė ir papasakojo apie tai savo šeimai.
Parengė Jurgita Noreikienė