Giedrais balandžio vakarais už vakarų horizonto jau leidžiasi ryškiosios žiemos žvaigždės – Didžiojo Šuns, Šienpjovių ir Tauro žvaigždynai.
Net ir nelabai skaidriam orui esant nesunku įžiūrėti pietvakariuose blykčiojančią ryškiausią žvaigždę Sirijų, vakaruose aukštai iškilusią Vežėjo Kapelą. Pietvakariuose atrasime aukštai palypėjusias 2 ryškiausias Dvynių žvaigždes Kastorą ir Poluksą.
Kairiau nuo jų matysime iš pietryčių į vasaros saulės vidudienio aukštį kylantį Liūto žvaigždyno Regulą bei žemiau rytuose – Jaučiaganio Arktūrą. Pietryčiuose išnirs ryškiausioji Mergelės žvaigždyno žvaigždė Spika.
Nuo šiol Sietyną vakarais matysime vis žemiau, kol galų gale apie Jurgines (balandžio 23 d.) jis, paskutinįkart pasirodęs, pasislėps saulės spinduliuose iki pat vidurvasario.
Toks žvaigždės arba žvaigždžių grupės pradingimas vakaro saulės spinduliuose vadinamas heliakine laida. Rudens ir žiemos simbolio Sietyno heliakinė laida nuo seno buvo laikoma tikrojo pavasario pradžios ženklu.
Jupiteris po saulės laidos pirmas sužibs virš vakarų horizonto pakibusiame Tauro žvaigždyne. Balandžio 13-osios vakare žemiau Jupiterio ir kiek kairiau Sietyno atsidurs jaunas Mėnulio pjautuvas. Balandžio 14 d. Mėnulis labai arti prisigretins prie Jupiterio.
Saturnas balandžio pradžioje tekės apie 22 val. šiek tiek žemiau ir kairiau ryškiausios Mergelės žvaigždės Spikos ir apie 3 val. nakties (mėnesio pabaigoje jau apie 2 val.) jis kulminuos.
Balandžio 28 d. Saturnas atsidurs opozicijoje, tai yra priešingoje pusėje nuo Žemės nei Saulė, ir bus matomas beveik visą naktį bei didžiausio kampinio dydžio, nes skries arčiausiai Žemės. Tuomet, pasitelkus nedidelį teleskopą, bus geriausias laikas stebėti Saturno žiedus.
Marsas, Merkurijus ir Venera šį mėnesį slypės saulės spinduliuose.
Balandžio 24 d. artipilnis Mėnulis Mergelės žvaigždyne praslinks visai arti Spikos žvaigždės, o 25 d., pilnačiai atsidūrus keli laipsniai nuo Saturno, įvyks dalinis Mėnulio užtemimas. Šis užtemimas bus matomas Europoje, Afrikoje ir Pietryčių Azijoje bei Australijoje.
Deja, Lietuvoje nieko įspūdinga nepamatysime.
Tarp šio mėnesio žvaigždžių vis dar bus galima susirasti kometą C/2011 L4 PANSTARRS, kuri kovo mėnesį buvo ryškesnė, nei prognozuota, – pasiekė beveik nulinį ryškį.
Dabar, toldama nuo Saulės, kometa diena iš dienos blausėja. Balandžio pradžioje spindėjusi kaip 4-ojo ryškio šviesulys, į mėnesio pabaigą ši kometa atsidurs ties matymo plika akimi riba – 6-uoju ryškiu. Balandį ji visą parą jau nebenusileis už horizonto, tai reiškia, kad ją bus galima stebėti bet kuriuo nakties metu.
Nuo šių metų pradžios nepasižymėjusį meteorų gausa žvaigždėtą dangų balandžio 16–25 d. pagyvins lyridų meteorų srautas, taip vadinamas dėl to, kad pratęstos meteorų trajektorijos kryžiuojasi Lyros žvaigždyne.
Srauto maksimumo laukiama balandžio 22 d. Gaila, kad jį stebėti trukdys priešpilnio Mėnulio šviesa, dėl kurios vietoj laukiamų 20 meteorų per valandą geriausiu atveju pavyks pamatyti perpus mažiau. Geriausia bus stebėti paryčiais, kai Mėnulis jau bus nusileidęs.
