Kaip plastikas keičia ekosistemą

Nepaisant to, kad vienas iš didžiausių dabartinių ekologų uždavinių yra kovoti su oro ir jūros užterštumu, panašu, jog didžiųjų pasaulio gamtos organizacijų pastangos tikrai ne visuomet atneša norimų rezultatų. Apie tai nuolat primena mokslininkai, kurių tyrimai atskleidžia gana pesimistines išvadas.

Milžiniškas plastiko detalių kiekis, aptinkamas didžiosiose pasaulio jūrose, gali sutrikdyti ir visiškai pakeisti dabartinę ekosistemą.<br>123rf asociatyvi nuotrauka
Milžiniškas plastiko detalių kiekis, aptinkamas didžiosiose pasaulio jūrose, gali sutrikdyti ir visiškai pakeisti dabartinę ekosistemą.<br>123rf asociatyvi nuotrauka
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jul 17, 2013, 2:09 PM, atnaujinta Mar 2, 2018, 11:31 PM

Pasaulio žiniasklaida skelbia, kad mūsų amžiuje yra pagaminama daugiausia plastiko per visą jo gamybos istoriją.

Pasak motherboard.vice.com, milžiniškas plastiko detalių kiekis, aptinkamas didžiosiose pasaulio jūrose, gali sutrikdyti ir visiškai pakeisti dabartinę ekosistemą.

Daugiausia neigiamos įtakos plastikas turi visiems jūros gyviams, kurie jau dabar turi prisitaikyti prie besikeičiančios ekosistemos. Beje, mokslininkai ją netgi pavadino „Plastikosfera“.

Plastikas – didžiausią nerimą ekologams kelianti problema, mat jis labiausiai prisideda prie jūros taršos didėjimo. Tiesa, su šia bėda susiduria daugelis jūrų bei vandenynų, ne išimtis yra ir Ramusis vandenynas ar Šiaurės Amerikos Didieji ežerai.

Žinoma, mokslininkai šios problemos tikrai neignoruoja, tai įrodo atliekami įvairūs tyrimai.

Remiantis vienu iš jų, vandenynuose buvo rastos kelių rūšių bakterijos, kurių atsiradimą sąlygojo nuolat didėjantis plastiko detalių kiekis. Ši analizė buvo atlikta elektroniniu mikroskopu ištyrus Šiaurės Atlanto vandenyne rastas plastiko detales.

Ne paslaptis, kad bakterijos gali sukelti ligas, o sergant blogosios bakterijos naikina gerąsias. Viena iš rastųjų bakterijų – vadinamasis Vibrio genas. Tiesa, tokios bakterijos yra itin pavojingos, galinčios sukelti net cholerą, išnaikinti žuvis ar mirtinai pakenkti patiems žmonėms, sukelti infekcijas.

Svarbu paminėti, kaip plastikas patenka į jūras ir vandenynus. Tam didžiulę įtaką turi patys žmonės bei jų propaguojama veikla.

Didžiausia dalis plastiko detalių patenka iš plaukiojančių laivų, kurie išmeta įvairius nebereikalingus įrenginius. Taip pat daugelis daiktų į vandenynus patenka nuo kranto – maišeliai, atliekos, maisto konteineriai ar daiktų įpakavimo dėžutės.

Nuo 1997 iki 2007 metų plastiko detalių kiekis pasaulio vandenynuose ženkliai padidėjo, o nuo 1970 iki 1980 metų Japonijoje buvo rastas net 10 kartų didesnis šios medžiagos kiekis.

Akivaizdu, kad nesirūpinant ši problema tik didės, žinoma, labiausiai prie jos sprendimo prisideda ekologai, tačiau abejingi neturėtų likti ir paprasti žmonės.

Parengė Agnė Vasiliauskaitė

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.