Nors tokia direktyva dar nėra priimta, pasak Europos teisininkų, nepriklausomi mokslininkai taip pat turės pasidalyti klinikinių bandymų rezultatais.
Ekspertai ir tokios viešumo idėjos šalininkai teigia, kad pokytis bus naudingas patiems žmonėms, kuriems trūksta informacijos apie šalutinį vaistų poveikį. Mat kai kurių medicininių preparatų naudingumas net nėra įrodytas moksliniais tyrimais.
O štai pačios farmacijos kompanijos yra kritikuojamos dėl pernelyg uždaro savo darbo. Pastaruoju metu iš tyrimų laboratorijose atliekamų analizių ir bandymų yra sužinoma itin mažai informacijos. Blogiausia tai, kad dažnai tyrimų rezultatai yra slepiami dėl to, kad jie nepateisina pačių mokslininkų lūkesčių. Tiesa, kartais egzistuoja ir dar viena priežastis – nesėkmingi bandymų rezultatai.
Taigi akivaizdu, kad aršiausias ginčas vyksta tarp farmacijos kompanijų ir Europos medicinos agentūros (EMA). Vienas iš idėjos šalininkų Richardas Bergstromas teigia, kad mobilizuotos pacientų grupės bus dar labiau suvienytos ir garsiai pareikš pasipiktinimą dėl mokslinių tyrimų rezultatų viešumo stygiaus bei tokių tyrimų rizikos patiems žmonėms.
Žinoma, į kovą aršiai stoja ir farmacijų kompanijos, kurios taip pat sugalvojo strategiją – tam tikroms pacientų grupėms bus sumokama, kad palaikytų farmacininkų idėjas.
Tiesa, svarbu paminėti, kad per pastaruosius trejus metus net 26 vaistų kompanijos buvo nubaustos dėl nesąžiningumo. Bauda buvo per 7 mlrd. svarų.
Didžiausia Britanijos farmacijos kompanija „GlaxoSmithKline“ šių metų pradžioje pareiškė, kad pritartų tokiai teisininkų direktyvai. Tačiau toks šios kompanijos sprendimas buvo sukritikuotas dėl 2012 metų įvykio, kuomet jie patys nenorėjo atskleisti duomenų apie geriausiai perkamą jų sukurtą preparatą „Avandria“. Kad informacija nepasiektų viešumos, kompanija sumokėjo beveik 2 mlrd. svarų.
Akivaizdu, nors jokie įstatymai dar nėra priimti, ginčai tarp skirtingų kompanijų jau vyksta.
Parengė Agnė Vasiliauskaitė
