Dabar saloje auga tik keturios vietos medžių rūšys, ir daugiausia tik pietinėje dalyje. Trys ketvirtadaliai mažiausiai apgyvendintos šalies pasaulyje padengti ledo danga.
„Grenlandija turi didelį potencialą tapti žalia. Toks pat priekrantinis spygliuočių miškas, kaip Aliaskoje ir Vakarų Kanadoje, gali augti ir Grenlandijoje“, - teigia Danijos Orhuso universiteto profesorius Jensas Svenningas.
Tyrimas parodė, kad dėl pasaulinio klimato atšilimo 44 medžių ir krūmynų rūšys, augančios Šiaurės Amerikoje ir Europoje, gali augti Grenlandijoje. Viena iš priežasčių, kodėl saloje nėra miškų masyvų, yra lėtas miško dangos augimas.
Floros transformavimasis gali pakeisti Grenlandijos ekologinę sistemą, dėl ko gali išnykti dalis Arkties regiono gyvūnų ir augalų. Kita vertus, gali atsiverti daug žadančių komercinių galimybių, susijusių su turizmu, miškų ir žemės ūkiu.
