Kvantinė fizika įrodo pomirtinio gyvenimo egzistavimą?

Daugumos mokslininkų nuomone, pomirtinio gyvenimo koncepcija yra nesąmonė arba bent jau labai sunkiai įrodomas dalykas. Tačiau vienas ekspertas teigia, kad turi įrodymų apie pomirtinio gyvenimo egzistavimą, ir jie paremti kvantine fizika. Tai – amerikietis profesorius Robertas Lanza. Jo biocentrizmo teorija skelbia, kad mirtis yra mūsų sąmonės sukurta iliuzija, rašo „Daily Mail“.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Nov 15, 2013, 4:53 PM, atnaujinta Feb 20, 2018, 8:35 AM

„Mes galvojame, kad gyvenimas yra tik anglies ir molekulių mišinio veikla – gyvename, o po to supūvame žemėje“, - sako mokslininkas iš Šiaurės Karolinos. Pasak jo, žmonės tiki mirtimi, nes taip yra išmokyti. Mūsų sąmonė sieja gyvenimą su kūnu, o kūnas, kaip žinia, miršta.

Jo biocentrizmo teorija aiškina, kad mirtis nėra tokia „mirtina“, kaip mes galvojame. Teorija pavadinta graikišku žodžiu, kuris reiškia „gyvenimo centrą“. Tai tikėjimas, kad gyvybė ir biologija yra tikrovės centras ir kad gyvybė sukūrė visatą, o ne atvirkščiai.

Teigiama, kad asmens sąmonė nulemia objektų visatoje formą ir dydį.

R.Lanza pateikia pavyzdį, iliustruojantį, kaip mes suvokiame aplink mus esantį pasaulį. Žmogus mato mėlyną dangų, ir jam sakoma, kad spalva, kurią jis mato, yra mėlyna, tačiau ląstelės to žmogaus smegenyse gali būti taip pakitusios, kad dangų jis gali matyti žalios ar raudonos spalvos.

„Esmė – tai, ką jūs matote, negali egzistuoti be jūsų sąmonės, - aiškina R.Lanza. - Mūsų sąmonė sukuria pojūtį, kad egzistuoja pasaulis.“

Žvelgiant į pasaulį iš biocentristinės perspektyvos, tai taip pat reiškia, kad erdvė ir laikas veikia ne taip, kaip juos pateikia mūsų sąmonė. Iš tiesų erdvė ir laikas yra tiesiog mūsų proto įrankiai.

Priėmus teoriją, kad erdvė ir laikas yra proto konstrukcijos, tai reiškia, kad mirtis ir nemirtingumo idėja egzistuoja pasaulyje, neturinčiame erdvinių ir laikinių ribų.

Analogiškai teorinės fizikos atstovai mano, kad egzistuoja begalinis skaičius visatų su skirtingomis žmonių variacijomis ir situacijomis, vykstančiomis tuo pat metu.

Pasak R.Lanzos, viskas, kas potencialiai gali atsitikti, vyksta tuo pačiu momentu toje daugybėje versijų, ir tai reiškia, jog mirtis negali egzistuoti „jokia realia prasme“. Kai mes mirštame, mūsų gyvybė tampa „daugiamete gėle, kuri vėl sugrįžta žydėti kitoje iš daugybės versijų“.

„Gyvenimas yra nuotykis, kuris peržengia mūsų įprastą linijinį mąstymo būdą. Kai mes mirštame, tai atsitinka ne atsitiktinių biliardo rutuliukų matricoje, o neišvengiamos gyvybės matricoje“, - teigia R.Lanza.

Įrodinėdamas savo teiginius, R.Lanza primena vieną garsų eksperimentą – dvigubo plyšio eksperimentą.

Šiame eksperimente mokslininkai stebėjo, kaip dalelė pereina per du plyšius kliūtyje – tuomet dalelė elgiasi kaip kulka ir pereina arba per vieną plyšį, arba per kitą.

Bet jeigu į tai žiūrima ne kaip į dalelę, tai veikia kaip banga. Tai reiškia, kad įmanoma per abu plyšius pereiti tuo pat metu.

Tai rodo, kad materija ir energija gali turėti ir bangų, ir dalelių charakteristikas, ir kad dalelės elgesys kinta priklausomai nuo žmogaus suvokimo ir sąmonės.

Parengė Jurgita Noreikienė

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.