JAV mokslininkai: „Mūsų technologijos jau leistų atrasti gyvybę kitose planetose“

Britų rašytojas, išradėjas ir futuristas Arthuras C.Clarke yra sakęs: „Egzistuoja dvi galimybės: arba mes visatoje esame vieni, arba ne. Abi jos yra vienodai bauginančios.“ Tūkstančius metų žmonės bergždžiai žvalgėsi į dangų svarstydami, ar visatoje egzistuoja kita gyvybė. Dabar žmonija jau turi sukūrusi technologijas, kurios leistų ieškoti ateivių – pradedant mikrobais, baigiant protinga gyvybe.

„Kepler“ misijos tyrėjai atrado daugiau nei 3,5 tūkst. potencialių planetų už Saulės sistemos ribų.<br>NASA/JPL-Caltech iliustr.
„Kepler“ misijos tyrėjai atrado daugiau nei 3,5 tūkst. potencialių planetų už Saulės sistemos ribų.<br>NASA/JPL-Caltech iliustr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

2013-12-08 15:00, atnaujinta 2018-02-19 22:26

Norint atrasti gyvybės požymių kitose planetose, mokslininkams reikia teleskopų ir įrangos, kuri galėtų rasti į Žemę panašias planetas mūsų kaimynystėje bei fiksuoti biologinius požymius arba kokius nors ateivių technologijų ženklus. Dalis reikiamų įrankių jau egzistuoja, o JAV astrobiologai kreipėsi į Kongresą, ragindami didinti investicijas į šią sritį, kad naujos technologijos žengtų už laboratorijų sienų, praneša Space.com.

„Tai pirmas kartas žmonijos istorijoje, kai mes turime technologijas, kuriomis galima atrasti gyvybę kitose planetose, – teigė Masačusetso technologijų instituto (MIT) planetologė Sara Seager. – Ateities kartos atsimins mus kaip kartą, kuri atrado į Žemę panašius pasaulius.“

Ar mes vieni?

Astrobiologija – gyvybės visatoje kilmės, evoliucijos, paplitimo ir ateities tyrimai – pastaraisiais metais įgavo rimtą paspirtį. „Kepler“ misijos tyrėjai atrado daugiau nei 3,5 tūkst. potencialių planetų už Saulės sistemos ribų. Tarp jų bent 10 yra Žemės dydžio ir jų orbita aplink savąsias žvaigždes yra gyvybei tinkamoje zonoje (kurioje temperatūra yra tinkama išsilaikyti skystam vandeniui). O neseniai „Hubble“ bei „Spitzer“ teleskopais pavyko tiesiogiai užfiksuoti egzoplanetos atmosferą.

Tuo tarpu Marse nusileidęs robotas „Curiosity“ atrado įrodymų, kad anksčiau šioje planetoje galėjo būti gyvybei tinkamos sąlygos. Žemėje mokslininkai rado mikrobų, įsikūrusių ypatingai atšiauriomis sąlygomis – nuo vulkaninių ežerų, iki ledynų. Radus gyvybę tokiose neįtikėtinose vietose peršasi mintis, kad organizmai ir kitose planetose gali vystytis kur kas atšiauresnėmis sąlygomis.

Siekiant atrasti gyvybės ženklų kitur visatoje pirmiausia bus ieškoma biologinių procesų požymių egzoplanetų atmosferose. Pavyzdžiui, deguonis vienas ilgai neišsilaiko, taigi toks atradimas leistų manyti, kad jį gamina gyvi organizmai. Kitas gyvybei būtinas elementas yra vanduo, o mokslininkai neseniai paskelbė penkiose egzoplanetose radę vandens požymių (tiesa, jos yra ypač karštos Jupiterio dydžio milžinės).

S.Seager teigia, kad, optimistiniais vertinimais, žmonės gyvybę egzoplanetose gali atrasti jau per artimiausią dešimtmetį. Tačiau ji pridūrė, kad tikimybė gerokai padidėtų, jei būtų pagaminti naujesni, galingesni ir pažangesni teleskopai.

Tiesa, norint rasti protingą gyvybę žvalgytis vien biologinių požymių nepakanka. „Jokie biologiniai požymiai nebūtų svarbesni už radijo signalą – ypač jei jais siunčiamas konkretus signalas“, – sakė kosmoso istorikas, Kongreso bibliotekos astrobiologas Stephenas Dickas.

O jei mokslininkams pavyks atrasti gyvybę, kas tuomet? „Pagal planą, pirmiausia tai turėtų būti patvirtinta, o tuomet – pranešta visiems“, – sakė S.Dickas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.