Minėta žvaigždė yra maždaug ketvirtadaliu mažesnė už Saulę ir įsitaisiusi už apytiksliai 117 šviesmečių nuo mūsų. Visos aplink ją pastebėtos egzoplanetos yra maždaug Veneros dydžio ar mažesnės, o jų paviršius kietas. Tiesa, apie jose įsikūrusius ateivius svajoti neverta – planetos skrieja pernelyg arti žvaigždės, o metai jose trunka mažiau nei 10 dienų.
Visgi astronomai šio „kosmoso pensiono“ atradimą vadina itin svarbiu, mat tai leidžia daryti išvadą, kad kietą paviršių turinčios planetos formavosi kone nuo pat mūsų galaktikos atsiradimo. Be to, tai suteikia vilties, kad panašių „senolių“ galima rasti ir gyvybei palankioje zonoje.
„Dabar mes žinome, kad Žemės dydžio planetos formavosi didžiąją dalį Visatos amžiaus“, – teigė tyrimui vadovavęs Tiago Campante iš Birmingamo universiteto (Didžioji Britanija).
Jis su kolegomis „Kepler-444“ ir penkias aplink žvaigždę skriejančias planetas aptiko analizuodami NASA „Kepler“ kosminio teleskopo surinktus duomenis.
