Raketa, nešanti automobilio dydžio ESA erdvėlaivį „Intermediate eXperimental Vehicle“ (IXV), startavo 13.40 val. Grinvičo (15.40 val. Lietuvos) laiku, vėluodama 40 minučių dėl sutrikimo duomenų perdavimo sistemose.
Kaip ir buvo numatyta, po 100 minučių trukusio skrydžio, per kurį buvo išbandytos pagrindinės grįžimo į Žemę technologijos, eksperimentinis erdvėlaivis tekštelėjo į vandens paviršių Ramiajame vandenyne.
„Misija pasiekė pabaigą pagal planą, negalėjo būti geriau“, – džiaugėsi ESA generalinis direktorius Jeanas-Jacques Dordainas. Misijos pareigūnai, džiaugdamiesi sėkme, glėbesčiavosi.
Eksperimentinis erdvėlaivis IXV, kurio sukūrimo projektas kainavo apie 150 mln. eurų, atsiskyrė nuo raketos 320 km aukštyje ir pakilo iki 450 km aukščio prieš sugrįždamas į Žemės atmosferą. Tuomet erdvėlaivis sulėtėjo iki mažesnio negu garso greičio ir išskleidė parašiutą, kuris dar labiau sulėtino jo skrydį. Judamomis aerodinaminėmis plokštumomis ir manevriniais varikliais valdomas aparatas buvo nukreiptas į numatytą nusileidimo vietą vandenyne, o prisipūtę balionai laikė jį vandens paviršiuje, kol atplaukė aparatą iškelsiantis laivas.
Šis išbandymas reiškia pirmąjį žingsnį Europos strategijoje – tapti elitinio valstybių klubo nare, galinčia leisti į kosmosą erdvėlaivius ir saugiai juos sugrąžintui į Žemę.
„Misija dar nėra baigta, nes dar reikia išnagrinėti visus duomenis, surinktus skrydžio metu“, – sakė J.J.Dordainas.
„Duomenų analizė, visų darbų dalis, bus pradėta netrukus. Darbas bus nelengvas, bet jis turėtų praplėsti žinojimo ribas aerodinamikos, šilumos, valdymo ir navigacijos srityse“, – pridūrė jis.
Europa yra padariusi didelę pažangą raketų nešėjų ir orbitinių sistemų technologijose, bet atsilieka nuo JAV kuriant sistemas, kurias galima grąžinti į Žemę ir dar kartą panaudoti, naujienų agentūrai „Reuters“ sakė IXV projekto vadovas Giorgio Tumino.
Pirmąjį kosminį IXV skrydį anksčiau planuota surengti pernai lapkritį, bet jis buvo atšauktas kilus susirūpinimui dėl žmonių saugumo regionuose, kuriuos kirs skrydžio trajektorija. ESA nurodė, kad ši problema buvo išspręsta parinkus alternatyvią trajektoriją.
IXV yra panašus į JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) „Space Shuttle" tipo erdvėlaivius, kurių 30 metų vykdyta eksploatacija buvo baigta 2011-aisiais, taip pat į erdvėlaivį „Dream Chaser“, kuriamą JAV bendrovės „Sierra Nevada Corp.“
Tačiau eksperimentinis Europos aparatas skiriasi nuo minėtų sistemų tuo, jog yra besparnis.
Daugkartinio naudojimo erdvėlaiviai, kuriuos galima nutupdyti aerodromuose, užuot nuleidus į vandenynus, gali padėti atpiginti projektus ir suteikti mokslininkams galimybę parsigabenti mėginių iš dangaus kūnų, tokių kaip kometos.
IXV, kurio korpusas yra aptakaus kūgio pavidalo, yra manevringesnis negu daugkartinio naudojimo kapsulės, kuriamos JAV bendrovių „Boeing“ ir „SpaceX“, bet paprastesnės konstrukcijos negu sparnuoti NASA erdvėlaiviai, aiškino G.Tomino.
