Tik nepanikuokite – toks asteroidas, bent kiek yra žinoma, mūsų planetai kol kas negrasina. Tačiau atsarga gėdos nedaro.
„Dažnai šios agentūros visą dėmesį skiria savo dėlionės dalims, taigi bet koks jų suartėjimas yra geras dalykas“, – teigė mokslinės organizacijos „Planetary Society“ mokslo ir technologijų direktorius Bruce'as Bettsas.
Mokslininkų įsitikinimu, Žemei pavojų keliančių asteroidų gali būti per milijoną, tačiau iki šiol aptikta tik nedidelė jų dalis.
Puikus to įrodymas – pernai vasario 15 dieną Rusijoje, ties Čeliabinsku nukritęs meteoritas, kurio sukeltas sprogimas buvo 20–30 kartų galingesnis už atominę bombą, numestą ant Hirošimos. Tai buvo didžiausias užfiksuotas kosminis kūnas, nukritęs ant Žemės per beveik šimtmetį.
Branduoline bomba būtų efektyvu sunaikinti pavojų keliančius vidutinio dydžio asteroidus ir kometas, kurių skersmuo siekia nuo 50 iki 150 metrų. Didesnių kosminių kūnų atveju kiltų pavojus, kad sprogimo metu kosmose pasklidusios smulkesnės dalys situaciją tik pablogintų, todėl patikimiau būtų pakeisti jų skriejimo kryptį.
Siūlymų susprogdinti asteroidą branduoline bomba siūlyta ir anksčiau. Pernai panašią idėją NASA organizuotoje konferencijoje pasiūlė Ajovos valstijos universiteto ir kelių kitų institucijų suburta komanda. Jos atstovai teigė, kad, norint įgyvendinti šį planą, užtektų vos savaitės išankstinio įspėjimo.
Tąkart buvo aiškinama, kad pasitikti grėsmę keliančio kosminio kūno skristų du erdvėlaiviai: pirmasis rėžtųsi į asteroidą ar kometą ir išmuštų kraterį, o antrasis, gabenantis branduolinę galvutę, smogtų tiesiai į šį kraterį. Tokiu atveju sprogimo efektyvumas padidėtų iki 20 proc.
Pačiais pavojingiausiais laikomi asteroidai, kurių skersmuo yra didesnis nei 1 km. NASA šių paklydėlių, kurių skriejimo trajektorija kerta Žemės orbitą, ieško jau du dešimtmečius ir, kaip teigiama, aptiko 98 proc. jų.
Tačiau kosmose apstu mažesnių objektų, kurie kelia itin didelį pavojų. Su NASA bendradarbiaujančios asteroidų kasybos bendrovės „Planetary Resources“ teigimu, egzistuojančios asteroidų aptikimo sistemos gali sekti vos vieną procentą visų objektų, kurie klaidžioja Saulės sistemoje.
NASA mokslininkas Jasonas Kessleris pernai vienoje konferencijoje pareiškė: „Tikimybė, kad kažkas rėšis į mus ateityje, yra praktiškai garantuota. Tačiau mes nepanikuojame, kad egzistuoja neišvengiama grėsmė.“
Panašiai kalba ir kiti mokslininkai, raginantys rimčiau įvertinti grėsmes. Garsus fizikas Brianas Coxas, dirbantis Mančesterio universitete, pastebėjo, kad visai neseniai Žemė tik per plauką prasilenkė su autobuso dydžio asteroidu 2014 EC. Jis pro Žemę prašvilpė vos 61 tūkst. km atstumu – šešiskart arčiau nei skrieja Mėnulis. „Yra asteroidas, ant kurio užrašytas mūsų vardas, ir vieną dieną jis rėšis į mūsų planetą“, – teigė B.Coxas.
Buvęs astronautas Edas Lu situaciją apibūdino kaip „kosminę ruletę“ – anot jo, iki šiol nuo rimto incidento žmoniją apsaugojo tik akla sėkmė.
Parengta pagal Dailymail.co.uk, „New York Times“ inf.
