Ne, pradėkime iš kitos pusės. Bet tuoj suprasite, kodėl pirmiausia kyla mintis apie švarą ir tvarką.
Aplink Žemę orbitoje sukasi 117 000 000 šiukšlių – ar bent taip sako Europos Kosmoso Agentūra (ESA). Nebeveikiančių palydovų dalys, kitos žmogaus sukurtos šiukšlės sukasi apie Žemės atmosferą aštuonių kilometrų per sekundę (28 800 kilometrų per valandą) greičiu - t. y. 10 kartų greičiau už kulką.
Kai kurie gabalai dydžiu prilygsta sunkvežimiui, kai kurie mažesni už monetą. Bet net ir mažiausi gabaliukai kelia didelę grėsmę kitiems palydovams bei kosminiams laivams. Pasak ESA Kosminių šiukšlių biuro vadovo Heinerio Klinkardo, centimetro skersmens gabaliukas tiesioginio susidūrimo metu turi tiek jėgos, kiek sprogstanti rankinė granata. O kai tai nutinka, dar daugiau skeveldrų paplinta po erdvę, ir dar labiau didina riziką.
Ir štai kur mato galimybę įsiterpti „Kosminiai šlavėjai“.
Singapūre įsikūręs kosminių palydovų paslaugų startuolis „Astroscale“ pasikvietė specialistus, kad jie sukurtų technologiją, kuri nustumtų kosmines šiukšles žemyn į atmosferą, kur šios sudegtų.
Praėjusiais metais kompanija įsteigė 35 milijonų JAV dolerių fondą, kurio bazę sudaro Japonijos „Innovation Network Corporation“.
„Nuo konstravimo iki pirmojo sėkmingo paleidimo – tai misija su tikrai dideliais iššūkiais“, - sako „Astroscale“ prezidentas Miki Ito.
Kaip sunaikinti šiukšles
Savo gamykloje Tokijuje „Astroscale“ šiuo metu konstruoja dviejų tipų palydovus.
Pirmasis tipas – tai mikropalydovai, renkantys šiukšlių, smulkesnių nei milimetras, realaus laiko duomenis. Duomenys bus panaudoti naujausio orbitinių šiukšlių žemėlapiui sudaryti, kuris vėliau galėtų būti parduotas akademikams, tarptautinėms agentūroms ir palydovų operatorių paslaugas teikiančioms korporacijoms.
Kitas tipas, pavadintas „Gyvavimo pabaigos paslauga“ (angl. End-of-Life Service by Astroscale, ELSA), gaudys ir naikins nebeveikiančius kosminius įrenginius.
Šiuo metu ELSA yra kūrimo stadijoje, bet aišku, kad palydovus ruošiamasi gaudyti pasitelkiant magnetus ir dar vieną kol kas neatskleidžiamą metodiką – o sugavus, stumti juos žemyn, į atmosferą, kur šie sėkmingai sudegtų nuo trinties į orą.
„Mes aprūpiname ELSA kameromis-sensoriais, kurie gali išmatuoti atstumus ir atpažinti palydovus – tam, kad būtų lengviau juos pagauti“ - teigia M.Ito.
Atlikti pirmąją demonstraciją „Astroscale“ planuoja 2019-ųjų spalį.
Technologijas, galinčias aptikti, pagauti ir saugiai išvesti iš stabilios orbitos nebeveikiančius įrenginius, jau senokai tyrinėja tiek NASA, tiek ESA. Iki šiol tam buvo siūlomi tokie sprendimai, kaip robotinės rankos ar harpūnai.
Išvengti šiukšlių Sandros Bullock stiliumi
Antroji japonų kosmonautė, Naoko Yamazaki, susidūrė su kosminių šiukšlių pavojumi, kai pirmąkart kilo į Tarptautinę Kosminę (TKS) stotį 2010-aisiais. „Mano misijos metu aptikome šatlo lange nedidelį įtrūkimą. Nufotografavome ir persiuntėme nuotrauką į Žemę, klausdami, ar saugu leistis su tokiu įtrūkiu į atmosferą“ - prisimena astronautė.
Laimei, tąkart paaiškėjo, kad įtrūkimas, kuris buvo mažesnis nei pora centimetrų, nekelia grėsmės, bet jei kosminė šiukšlė būtų pasitaikiusi stambesnė, pasekmės galėjo būti ir katastrofiškos. Tokių dalykų svarbą rodo ir tai, kad TKS net turi vadinamąjį „Šiukšlių išvengimo manevrą“, kurį darydama ji gali šiek tiek pakeisti savo trajektoriją, išvengdama susidūrimo su svetimkūniu.
„Mes įjungiame kelis variklius ir TKS gali šiek tiek pakeisti aukštį arba pakrypimą“ - aiškina N.Yamazaki. Bet tai įmanoma tik tada, jei kosminė šiukšlė didesnė nei 10 centimetrų, ir ją įmanoma pastebėti iš Žemės. Jei nutiktų taip, kad nebeliktų laiko nukreipti stotį iš pavojaus zonos, TKS įgula tokiu atvejų evakuotųsi į kosminį laivą „Sojuz“ – panašiai kaip George Clooney ir Sandra’os Bullock personažai trileryje „Gravity“.
Kaip tai įtakoja žemiečius
Kosminės šiukšlės ne tik kelia grėsmę skrydžiams, kuriuose dalyvauja žmonės, bet ir palydovams, kurie kasdien įtakoja mūsų gyvenimą. „Palydovams tenka svarbios užduotys – kaip orų stebėjimas, komunikacija ir GPS“ - aiškina N.Yamazaki.
„Astroscale“ planuoja siūlyti savo paslaugas kompanijoms, kurios valdo kosminius palydovus. Nes nors ir nėra įstatymo, reglamentuojančio, kad palydovų savininkai privalo pašalinti nebeveikiančius palydovus, Tarpagentūrinis Kosminių šiukšlių koordinacijos komitetas turi pagrindines taisykles, kurios teigia, jog palydovai ir kosminiai įrenginiai turi būti sugrąžinti į Žemės atmosferą per 25 metus nuo tada, kai jie nustojo veikti.
„Mes bandome technologiją, kurios dar niekas iki šiol nedemonstravo – ir dar darome tai itin dideliais tempais, - sako M.Ito. - Bet jei nesistengsime prisidėti prie orbitos švarinimo, tai gali tapti rizika mūsų pačių gyvybėms“.
Parengta pagal CNN
