Žvaigždės „zombės“ sprogimas vyko beveik dvejus metus – šešis kartus ilgiau, nei trunka įprastas supernovos sprogimas.
Tarptautinė astronomų komanda išdėstė stebėjimo rezultatus akademiniame žurnale „Nature“.
„Ši supernova griauna viską, ką manėme žiną apie jų veikimą. Tai didžiausia mįslė, kilusi per beveik dešimtmetį trunkantį žvaigždžių sprogimų tyrinėjimą“, – sakė straipsnio bendraautoris, postdoktorantas Las Cumbres observatorijoje (Kalifornija) Iairas Arcavis.
Paslaptingasis objektas iPTF14hls buvo užfiksuotas 2014 metų rugsėjį plataus kampo astronominių stebėjimų kamera.
Astronomai identifikavo ją kaip sprogstančią žvaigždę 2015 metų sausį; iš pradžių viskas atrodė įprastai.
Įprastų tipų supernovose sprogimas žvaigždės centre didžiuliu greičiu išmeta materiją į aplinkinę erdvę. Plėsdamasi medžiaga išlaisvina energiją, dėl to objektas skaisčiai šviečia iki 100 dienų (maždaug keturis mėnesius), o paskui visam laikui užgęsta.
Tačiau greitai paaiškėjo, kad ši sprogstanti žvaigždė elgiasi toli gražu ne įprastai. Pirma, ji neblėso, o skaisčiai švietė 600 dienų – beveik dvejus metus.
Antra, astronomai išsiaiškino, kad jos ryškumas nereguliariai kito iki 50 % – lyg ji būtų sproginėjusi vėl ir vėl.
Trečia, užuot atvėsęs, objektas išlaikė kone pastovią ~5 700°C temperatūrą.
Įdomiausia, kad naršydami archyvinius duomenis mokslininkai aptiko sprogimą, 1954 metais įvykusį tiksliai toje pačioje vietoje. Tai rodė, kad ši žvaigždė kažkaip išgyveno tą sprogimą, o 2014 metais ėmė sprogti vėl.
Šis objektas gali būti pirmąja žinoma pulsuojančio porinio nestabilumo supernova (angl. Pulsational Pair Instability Supernova – PPIS).
„Remiantis šia teorija, įmanoma, kad tai vyksta su žvaigžde, kuri tokia masyvi ir karšta, kad jos branduolyje kuriama antimaterija“, – sakė bendraautoris Danielis Kasenas iš Kalifornijos universiteto Berkeley. – Dėl to žvaigždė gali tapti itin nestabili, ir joje gali vykti pasikartojantys stiprūs išsiveržimai.“
Toks procesas gali kartotis netgi ne vieną dešimtmetį – kol žvaigždė galiausiai sprogsta ir kolapsuoja į juodąją skylę.
Su tyrimu nesusijusi Kate Maguire iš Karalienės universiteto Belfaste BBC News sakė: „Tai žmonių iškelta teorinė idėja, bet ją gan gerai atitinkantis objektas užfiksuotas pirmą kartą. Tai gan neįprasta.“
Rašydamas naujienas ir apžvalgas „Nature“ publikuojamiems straipsniams, profesorius Stanas Woosley iš Kalifornijos universiteto Santa Kruze sakė, kad pagal PPIS teoriją, kol prasideda stiprūs pulsavimai, masyvi žvaigždė gali prarasti maždaug pusę savo masės. „Ne viskas, ką žinome apie „zombę“ atitinka teoriją, ir lieka dar daug neaiškumų“. – pridūrė prof. S.Woosley.
„Kol kas nepublikuotas detalus modelis, kuris galėtų paaiškinti stebimas emisijas ir pastovią iPTF14hls temperatūrą, nekalbant jau apie galimą išsiveržimą prieš 60 metų. – rašo jis. – Kol kas supernova astronomams siūlo labiausiai jaudinantį dalyką: kažką, ko jie nesupranta.“
Parengta pagal BBC
