Marsas pakišo idėją, kodėl kosmose vis dar neradome gyvybės

Didžioji dalis žvaigždžių Galaktikoje yra raudonosios nykštukės, tad ir planetų daugiausiai turėtų būti prie jų. Deja, raudonųjų nykštukių gyvybinėje zonoje esančioje planetos yra nuolatos talžomos žvaigždės vėjo pliūpsnių bei žybsnių, kurie gali pražudyti besimezgančią gyvybę.

 Kadangi apie Marsą žinome daug, bent jau palyginus su egzoplanetomis, galime bandyti ekstrapoliuoti informaciją apie Raudonąją planetą.<br> NASA iliustr.
 Kadangi apie Marsą žinome daug, bent jau palyginus su egzoplanetomis, galime bandyti ekstrapoliuoti informaciją apie Raudonąją planetą.<br> NASA iliustr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 27, 2017, 12:03 PM

Naudodamiesi žiniomis apie Marso atmosferos evoliuciją, mokslininkai pradeda ieškoti atsakymų į šiuos klausimus.

Kadangi apie Marsą žinome daug, bent jau palyginus su egzoplanetomis, galime bandyti ekstrapoliuoti informaciją apie Raudonąją planetą.

Pirminiai skaičiavimai rodo, kad prie raudonosios nykštukės esanti į Marsą panaši planeta gyvybei tinkama būtų 5-20 kartų trumpiau, nei pats Marsas.

Jei panaši tendencija tinkama ir Žemei, tai reikštų, kad planeta gyvybei tinkama būtų mažiau nei milijardą metų – visai nedaug laiko, turint omeny, kiek Žemėje užtruko sudėtingų gyvybės formų atsiradimas.

Tyrimo rezultatai buvo pristatyti Amerikos geofizikų sąjungos rudens susitikime.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.