JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija informavo, kad daug metų vakarinėje Kolorado valstijoje gyvenęs B. McCandlessas mirė praeitą ketvirtadienį, tačiau tikslios jo mirties priežasties nenurodė.
B. McCandlessas, kurio senelis ir tėvas buvo apdovanojimų pelnę karo didvyriai, baigė JAV Karo laivyno akademiją ir buvo vienas geriausių savo kurso studentų. Tarnaudamas laivyne jis išmoko pilotuoti mažiausiai devynių tipų orlaivius ir pelnė kapitono laipsnį.
1966-aisiais, būdamas 26 metų, B. McCandlessas tapo jauniausiu NASA suburtos naujos 19 astronautų grupės nariu.
Jis buvo „Apollo 14“ misijos paramos įgulos narys ir pirmosios pilotuojamos „Skylab“ misijos atsarginis pilotas. Vėliau B. McCandlessas kaip skrydžio specialistas dalyvavo dviejose erdvėlaivių misijose.
„Velniškai didelis šuolis“
Per 1984 metų misiją B. McCandlessas pirmą kartą išėjo į kosmosą neprisitvirtinęs prie erdvėlaivio. Naudodamasis gremėzdišku reaktyviniu įrenginiu, kurį padėjo pats sukonstruoti, astronautas nutolo maždaug 90 metrų atstumu nuo erdvėlaivio „Challenger“. Vėliau kalbėdamas apie tą dramatišką akimirką, kai paliko palyginti saugų „Challenger“, B. McCandlessas sakė, jog tai buvo „velniškai didelis šuolis“.
Jo pasivaikščiojimo nuotraukos, kuriose matyti žydras Žemės rutulio paviršius ir juoda kosmoso erdvė, iškart pavertė B. McCandlessą įžymybe. Per kitą misiją po šešerių metų B. McCandlessas padėjo iškelti į orbitą Hubble'o kosminį teleskopą.
B. McCandlessas, Stanfordo universitete gavęs elektros inžinerijos magistro laipsnį, patentavo savo sukonstruotą sistemą, skirtą pritvirtinti įrankius, astronautams dirbant atvirame kosmose.
B. McCandlessas kosmose praleido iš viso daugiau nei 300 valandų. Jau sulaukęs garbaus amžiaus astronautas sakė, jog visgi labiausiai didžiuojasi tuo, kad prie jo vis dar prieina vaikai ir sako matę tą legendinę jo pasivaikščiojimo atvirame kosmose nuotrauką. Astronautas sakė, jog viliasi, kad tai įkvėps vaikus.
