Tarpžvaigždinis objektas „Oumuamua“ glumino astronomus nuo tada, kai buvo pirmąkart pastebėtas skriejantis per Saulės sistemą pernai spalį.
Iš pradžių mokslininkai manė, kad objektas — pirmasis atvykėlis iš kitos žvaigždės sistemos, užfiksuotas antžeminiu teleskopu — yra kometa. Vėliau jie nusprendė, kad tai – asteroidas. O dar vėliau apibūdino jį kaip kometą primenantį ledinį kūną, dengiamą uolėtu apvalkalu.
Dabar mokslininkai išsiaiškino, kad Oumuamua – iki 400 metrų ilgio agurką primenantis objektas – yra keistas ne tik forma,bet ir jo istorija veikiausiai yra itin dramatiška.
Stebėdami kintantį objekto šviesumą, Š. Airijos Karalienės universiteto Belfaste astronomai išsiaiškino, kad jo šviesumas nekinta reguliariai, kaip kistų daugumos žinomų asteroidų ir mažų Saulės sistemos kūnų. Jis vartėsi chaotiškai.
Netvarkingą Oumuamua judėjimą galėjo sukelti susidūrimas su kitu asteroidu, sako Wesas Fraseris viename iš naujausių Oumuamua nagrinėjančių straipsnių, vasario 9 dieną publikuotame žurnale „Nature Astronomy“. Tiesą sakant, būtent šis susidūrimas galėjo ir išsviesti Oumuamua iš gimtosios jo sistemos – ir nukreipti mūsų link.
Tikrosios sukimosi priežasties nežinome – bet spėjame, kad labiausiai tikėtina priežastis yra susidūrimas su kitu kūnu, išsviedęs jį į tarpžvaigždinę erdvę“, sako W.Fraseris savo pranešime.
„Šio kūno modeliavimas rodo, kad toks vartymasis truks dar daug milijardų – gal netgi šimtus milijardų – metų, kol dėl vidinių įtampų jis vėl ims suktis normaliai“, pažymi Fraseris.
Be to, tyrėjai išsiaiškino, kad šio keistojo objekto sandara turi būti sudėtingesnė, nei panašaus dydžio Saulės sistemos objektų. Matuodami nuo Oumuamua paviršiaus atsispindėjusią šviesą, mokslininkai atrado, kad jos spalva kinta taip, kad to priežastingumo iš pradžių paaiškinti niekas negalėjo.
W.Fraseris ir jo komanda mano, kad nors didžioji Oumuamua paviršiaus dalis yra purvino sniego spalvos, ilgesniojoje pusėje yra didelė raudona dėmė.
„Didžioji objekto paviršiaus dalis šviesą atspindi neutraliai, tačiau vienoje iš ilgų plokštumų yra didelis raudonas regionas“, – teigia W.Fraseris. „Tai galėjo atsirasti dėl daugelio sudėties variacijų, kas tokiam mažam kūnui yra neįprasta.“
Naujausi atradimai pateikia dar daugiau tarpžvaigždinio keliauninko paslapčių, pastebi mokslininkai.
Nuo Oumuamua praskridimo per Saulės sistemą pernai, Karalienės universiteto Belfasto miestee komanda jau publikavo tris straipsnius. Kai Oumuamua buvo pirmą kartą pastebėtas, jis buvo už 33 milijonų kilometrų nuo Žemės – ir jau skriejo tolyn.
Mokslininkai iš jo trajektorijos suprato, kad objektas negalėjo atsirasti Saulės sistemoje. Vos tai išsiaiškinę, tyrėjai puolė fiksuoti paskutinius jo vaizdus įvairiais teleskopais – tarp kurių buvo ir Čilėje stovintis Europos Pietinės observatorijos (angl. European Southern Observatory – ESO) „Labai didelis teleskopas“ (angl. „Very Large Telescope“ – VLT).
Iš pradžių tyrėjus nustebino tai, kad jie neišvydo kometoms būdingo elgesio. Astronomai manė, kad pirmasis tarpžvaigždinis svečias bus kometa paprasčiausiai todėl, kad Saulės sistemoje ledinių objektų yra daug daugiau, nei uolinių (asteroidų) – taigi, to paties tikėjosi ir kitose planetų sistemose. Tačiau ankstesniame Karalienės universiteto mokslininkų darbe, publikuotame 2017 metų gruodį, išsiaiškinta, kad Oumuamua gali būti ledo gabalas, padengtas stora, akmenine pluta.
Į visus klausimus apie Oumuamua mokslininkams atsakyti tikriausiai nepavyks niekada – nes objektas seniai išskrido ir daugiau niekados nebegrįš. Bet jie tiki, kad pradėjus veikti naujiems galingiems teleskopams – tokiems, kaip „Large Synoptic Survey Telescope“ Čilėje – bus užfiksuota dar daug tarpžvaigždinių objektų.
