Mokslininkai: mūsų proprotėviai be Saulės matė dar vieną žvaigždę

Kai kurie šiuo metu mums tolimi objektai prieš 70 000 metų – kai Žeme jau vaikščiojo šiuolaikiniai žmonės – tikriausiai buvo apsilankę mūsų Saulės sistemoje.

 Scholz žvaigždė praskriejo pro Saulę dar tuomet, kai ankstyvieji mūsų protėviai homo sapiens ir neandertaliečiai dalinosi Žeme.<br> José A. Peñas/SINC iliustr.
 Scholz žvaigždė praskriejo pro Saulę dar tuomet, kai ankstyvieji mūsų protėviai homo sapiens ir neandertaliečiai dalinosi Žeme.<br> José A. Peñas/SINC iliustr.
 Astronomai priėjo išvadą, kad Scholz skriejo pro Saulę išmatavę šios žvaigždės judesį ir greitį. Minėta žvaigždė keliauja per kosmosą su mažesne kompanione – rudąja nykštuke, dar kitaip vadinama „nepavykusia žvaigžde“.<br> Space.com iliustr.
 Astronomai priėjo išvadą, kad Scholz skriejo pro Saulę išmatavę šios žvaigždės judesį ir greitį. Minėta žvaigždė keliauja per kosmosą su mažesne kompanione – rudąja nykštuke, dar kitaip vadinama „nepavykusia žvaigžde“.<br> Space.com iliustr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Mar 30, 2018, 8:23 PM, atnaujinta Mar 30, 2018, 8:24 PM

Prieš keletą metų mokslininkų grupė paskelbė – kad raudonoji nykštukė, pavadinimu Scholz – labai seniai keliavo pro mūsų Saulės sistemą – ir priartėjo maždaug 1 šviesmečio atstumu nuo Saulės.

Palyginimui galima paminėti, kad šiuo metu artimiausia Saulės žvaigždė-kaimynė Kentauro Proksima yra nutolusi per 4,2 šviesmečio.

Astronomai priėjo išvadą, kad Scholz skriejo pro Saulę išmatavę šios žvaigždės judesį ir greitį. Minėta žvaigždė keliauja per kosmosą su mažesne kompanione – rudąja nykštuke, dar kitaip vadinama „nepavykusia žvaigžde“.

Scholz žvaigždė praskriejo pro Saulę dar tuomet, kai ankstyvieji mūsų protėviai homo sapiens ir neandertaliečiai dalinosi Žeme. Mokslininkai teigia, kad ši žvaigždė jiems tikriausiai atrodė kaip neryški raudona šviesa danguje.

Mokslininkų komanda iš Komplutenses universiteto Madride – kurios vadovas yra Karlosas de la Fuente Marco – analizavo 339 žinomus saulės sistemos kūnus, pasižyminčius hiperbolinėmis orbitomis. Šios orbitos yra ne apvalios ar elipsinės, o V formos.

Teoriškai hiperbolinės orbitos galėjo kilti iš tarpžvaigždinių erdvių, taip pat kaip Oumuamua – pirmasis žinomas saulės sistemos lankytojas, gimęs prie svetimos žvaigždės. Tačiau šios orbitos taip pat gali būti kilusios iš Oorto kometoidų debesies, kuris yra hipotetinės sferinės formos ir yra milijardo kometų namai.

„Naudodami skaitmeninius modeliavimus, mes suskaičiavome radiantus arba pozicijas danguje iš kurių visos šios kometos atskrieja. Iš esmės, galima tikėtis, kad šios objektų pozicijos turėtų būti išsiskirsčiusios vienodai danguje, ypač jei šie objektai kilę iš Oorto debesies. Tačiau ką mes atradome, yra statistiškai išskirtinis radiantų susitelkimas. Didžiausias objektų susitelkimo tankis yra išsidėstęs ties Dvynių žvaigždyne, kas sutampa su artimu Scholtz žvaigždės praskriejimu“, – teigia K.F.Marco.

Oumuamua nėra iš Dvynių žvaigždyno grupės – taigi šis išskirtinis, cigaro formos objektas tikrai yra kilęs iš kitos žvaigždės sistemos. Mokslininkai taip pat pažymėjo kitus 8 dangaus kūnus, kurie gali būti tarpžvaigždiniai keliautojai – įskaitant kometą ISON, kuri sudužo ilgai laukto praskriejimo pro Saulę metu 2013m. lapkritį.

Tyrimas apie žvaigždę-klajoklę praėjusį mėnesį buvo paskelbtas žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society: Letters“, nemokamai jis publikuojamas puslapyje ArXiv.org.

Parengta pagal Space.com.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.