Tiesą sakant, 3D spausdintuvu pagaminta ir į kosmosą skriejanti raketa skamba ganėtinai beprotiškai, tačiau investuotojai rimtai domisi šios technologijos galimybėmis. Los Andžele įsikūrusi „Relativity Space“ visai neseniai užsitikrino 35 mln. dolerių investicijas – kurios, labai tikėtina, padės įgyvendinti užsibrėžtą planą ir pagaminti erdvėlaivių flotilę. Tam bus naudojamas vienas iš didžiausių 3D spausdintuvų, „Stargate“.
„Relativity Space“ nėra pirmoji bendrovė, kuri kosmoso srityje naudoja 3D spaustintuvus. „SpaceX“ tai naudojo savo daugkartinio panaudojimo raketose ir netgi NASA į tai žiūri ganėtinai rimtai – ir mąsto kurios erdvėlaivių dalys gali būti patikimesnės bei pigiau pagaminamos naudojantis 3D spausdintuvu.
Tačiau „Relativity Space“ yra vieninteliai, kurie nori atspausdinti beveik visą raketą – 95 % – ir drastiškai sumažinti raketos komponentų skaičių: nuo 100 000 iki mažiau nei 1000. Ar išvis tai yra įmanoma? Augantis investuotojų susidomėjimas ir investuojamų pinigų suma leidžia teigti, kad taip.
Nuo „Relativity Space“ įkūrimo pradžios – tai yra, 2015 metų – bendrovės investicijos pasiekė daugiau kaip 45 mln. JAV dolerių. Bendrovė žada, kad naujausias investuotojų lėšas skirs antrojo „Stargate“ spausdintuvo pirkimui ir personalo išplėtimui.
Pirmasis 3D spausdintuvu pagamintų „Aeon“ variklių bandymų etapas turėtų būti atlitas iki šių metų pabaigos. Kompanija nori 9 „Aeon“ variklius patalpinti ant savosios „Terran“ raketos, kuri taip pat bus pagaminta 3D spaudintuvu. „Relativity Space“ skaičiuoja, kad kiekvienas tokios raketos paleidimas kainuos apie 10 mln. JAV dolerių.
„Relativity Space“ mano, kad jų raketa į kosmosą galės išsiųsti 1 250 kg svorio krovinį. Palyginti su „SpaceX“ „Falcon Heavy“ kroviniu – kuris yra 64 000 kg – „Terran“ raketos galimybės bus ganėtinai nedidelės. Tačiau tai yra gerokai daugiau, nei mažiausios raketos, kurios gali į kosmosą gabenti tik iki 150 kg svorio krovinį.
Tad „Relativity Space“ yra santykinai geroje padėtyje. Ji nori įsilieti į tas rinkas, kurios daugiausiai paleidžia komercinius telekomunikacijų palydovus. Ji nesiruošia konkuruoti su „SpaceX“ ar „NASA“ – juolab, kad „NASA“ aiškiai pasakė, kad neketina pirkti „SpaceX“ raketų, tad „Relativity Space“ pasirinkta verslo strategija, atrodo, yra saugesnė.
„Ars Technica“ pranešė, kad vieną dieną „Relativity Space“ planuoja nuskraidinti savo raketas į Marsą ir atgal. Tačiau kol kas kompanija užsitikrino tvirtą pagrindą po kojomis ir sugebėjo išsinuomoti 9,7 ha dydžio E4 bandymo kompleksą, kuris yra Stenio kosminiame centre Misisipėje.
„Relativity Space“ planuoja pradėti pirmąjį bandomąjį skrydį dar iki 2020 metų pabaigos. O jei viskas vyks sėkmingai, komerciniai skrydžiai prasidės 2021 metais.
