NASA: naujausi Jupiterio palydovo duomenys dar priartino prie žmonijos svajonės išsipildymo

JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija NASA konferencijos metu aptarė naujausius Jupiterio palydovo Europos tyrimo rezultatus. Būtent šiame palydove egzistuoja didelė tikimybė aptikti gyvybę.

 Naujausi Jupiterio palydovo duomenys dar priartino žmonijos svajonės išsipildymą<br> Reuters / Scanpix nuotr.
 Naujausi Jupiterio palydovo duomenys dar priartino žmonijos svajonės išsipildymą<br> Reuters / Scanpix nuotr.
 Galilėjo misija Jupiterį pasiekė 1995 metais ir ten išbuvo 5 metus. Šios misijos tikslas – praskristi arti Jupiterio paviršiaus, kad sužinoti daugiau informacijos apie šią tolimą planetą.<br>  Konferencijos stop kadras
 Galilėjo misija Jupiterį pasiekė 1995 metais ir ten išbuvo 5 metus. Šios misijos tikslas – praskristi arti Jupiterio paviršiaus, kad sužinoti daugiau informacijos apie šią tolimą planetą.<br>  Konferencijos stop kadras
„Galilėjo tai pajuto, bet neužfiksavo. Dabar kai bus į paleidžiamas „Europa Clipper“ mes žinosime ko tikėtis. Šis zondas turės specialią įrangą, kuri galės ištirti garų cheminius elementus“, – teigia X.Jia. <br>  Konferencijos stop kadras
„Galilėjo tai pajuto, bet neužfiksavo. Dabar kai bus į paleidžiamas „Europa Clipper“ mes žinosime ko tikėtis. Šis zondas turės specialią įrangą, kuri galės ištirti garų cheminius elementus“, – teigia X.Jia. <br>  Konferencijos stop kadras
Šis palydovas sudomino mokslininkus, nes po ledo pluta, egzistuoja sūraus vandens vandenynai. <br>Konferencijos stop kadras 
Šis palydovas sudomino mokslininkus, nes po ledo pluta, egzistuoja sūraus vandens vandenynai. <br>Konferencijos stop kadras 
Galilėjo misija Jupiterį pasiekė 1995 metais ir ten išbuvo 5 metus. Šios misijos tikslas – praskristi arti Jupiterio paviršiaus, kad sužinoti daugiau informacijos apie šią tolimą planetą. <br> Konferencijos stop kadras
Galilėjo misija Jupiterį pasiekė 1995 metais ir ten išbuvo 5 metus. Šios misijos tikslas – praskristi arti Jupiterio paviršiaus, kad sužinoti daugiau informacijos apie šią tolimą planetą. <br> Konferencijos stop kadras
2012 metais padarytose Europos nuotraukose matosi garai, todėl Klimato departamento profesorius Xianzhe Jia, kartu su kitai mokslininkais nusprendė peržvelgti senąją Galilėjo medžiagą ir ištirti ar ir šis zondas tai užfiksavo. <br> Konferencijos stop kadras
2012 metais padarytose Europos nuotraukose matosi garai, todėl Klimato departamento profesorius Xianzhe Jia, kartu su kitai mokslininkais nusprendė peržvelgti senąją Galilėjo medžiagą ir ištirti ar ir šis zondas tai užfiksavo. <br> Konferencijos stop kadras
Europa tikrai turi daugybę ingridientų svarbių gyvybei egzistuoti – vanduo, energija, anglies medžiagos, tačiau vistiek išlieka klausimas ar ten gyventi būtų įmanoma. <br>  Konferencijos stop kadras
Europa tikrai turi daugybę ingridientų svarbių gyvybei egzistuoti – vanduo, energija, anglies medžiagos, tačiau vistiek išlieka klausimas ar ten gyventi būtų įmanoma. <br>  Konferencijos stop kadras
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

May 14, 2018, 8:44 PM, atnaujinta May 15, 2018, 8:02 AM

2022 metais į šį palydovą bus išsiųstas tyrimų zondas „Europa Clipper“, kuris turės specialias technologijas ir įrankius, leisiančius ištirti ar Europa tikrai turi gyvybei reikiamus elementus.

Šis palydovas sudomino mokslininkus, nes po ledo pluta, egzistuoja sūraus vandens vandenynai.

„Mes žinome, kad ten yra skysto vandens, kas iš karto padaro šį palydovą tinkamą gyvybei. Žinoma, tai viena iš vietų, kuriose gali būti arba egzistuoti gyvybė, bet ji tikrai ne vienintelė mūsų Saulės sistemoje“, – teigia Johns Hopkings Fizikos laboratorijos Marylende tyrėja Elizabeth Turtle.

Galilėjo zondas – Europos tyrimų pradininkas

Galilėjo misija Jupiterį pasiekė 1995 metais ir ten išbuvo 5 metus. Šios misijos tikslas – praskristi arti Jupiterio paviršiaus, kad sužinoti daugiau informacijos apie šią tolimą palydovą.

„Šis zondas buvo netoli Europos ir tai tikrai mus sudomino bei pakeitė mūsų supratimą apie šį mėnulį. Galilėjas priartėjo labai arti prie Europos paviršiaus ir tai mums leido pamatyti dalykus, kurių anksčiau nežinojome“, – teigia Kalifornijos universiteto profesorė, emeritė Margaret Kivelson.

2012 metais padarytose Europos nuotraukose matosi garai, todėl Klimato departamento profesorius Xianzhe Jia, kartu su kitai mokslininkais nusprendė peržvelgti senąją Galilėjo medžiagą ir ištirti ar ir šis zondas tai užfiksavo.

„Galilėjo tai pajuto, bet neužfiksavo. Dabar kai bus į paleidžiamas „Europa Clipper“ mes žinosime ko tikėtis. Šis zondas turės specialią įrangą, kuri galės ištirti garų cheminius elementus“, – teigia X.Jia.

Europa tikrai turi daugybę ingredientų svarbių gyvybei egzistuoti – vanduo, energija, anglies medžiagos, tačiau vis tiek išlieka klausimas ar ten gyventi būtų įmanoma. Mokslininkai išlieka optimistiški, kad tam tikri elementai iškyla virš vandenyno ir „Europa Clipper“ galės juos ištirti.

Zondas, kuris bus paleistas 2022 metais, tikėtina, galės priskristi 25 kilometrai nuo Europos paviršiaus, kad leis daug geriau ir efektyviau ištirti palydovo kompoziciją ir jo tinkamumą gyvenimui.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.