NASA duomenimis, aplink Žemę orbitoje skrieja 8000 tonų kosminių šiukšlių. Didesnių nei 1 cm nuolaužų yra maždaug 750 000. Nors ir tokios nedidelės, orbitoje veikiantiems aparatams jos kelia rimtą grėsmę. Pavyzdžiui, pernai dideliu greičiu skriejanti kosminių šiukšlių dalelė padarė 7 milimetrų plyšį TKS stebėjimų modulyje. Tuo tarpu efektyvaus susikaupusių nuolaužų naikinimo būdo dar nėra – dabar mokslininkai seka stambių nuolaužų skriejimo trajektoriją ir stengiasi pakoreguoti aparatų orbitą taip, kad toks pavojingas susidūrimas neįvyktų.
Britų kompanijos SSTL inžinierių, o taip pat kelių kitų specialistų iš Europos ir Pietų Afrikos sukurtas eksperimentinis palydovas „RemoveDebris“ turėtų padėti išspręsti šią problemą. Šių metų pavasarį aparatą drauge su kitais kroviniais į TKS pristatė modulis „Dragon“. 100 kilogramų masės aparatas į orbitą apie Žemę buvo paleistas trečiadienį, birželio 20 dieną, 14:30 Lietuvos laiku. Po dviejų valandų Surrey universiteto specialistai patvirtino, kad jiems pavyko gauti palydovo signalą.
Kitus du mėnesius tyrėjai tikrins ir derins sistemos veikimą, o po to imsis kosminių šiukšlių surinkimo technologijų demonstravimo. Tam „RemoveDebris“ naudos tinklą ir harpūną, o taip pat du „CubeSat“ palydovus. Rugsėjį aparatas paleis vieną „CubeSatą“ į kosmosą 5–7 metrų atstumu. Paskui jis užmes tinklą ir nedideliais motorais prisitrauks, kad palydovas neišskristų atgal į kosmosą.
Gruodžio mėnesį „RemoveDebris“ imsis antrojo misijos etapo. Kamera ir šviesos radaru (lidaru) aparatas vykdys vizualinės navigacijos eksperimentą. Tai padės sekti ir charakterizuoti nuolaužas orbitoje. Duomenys apie artėjančius objektus bus siunčiami į Žemę.
Vasarį bus atliekami baigiamieji eksperimentai. „RemoveDebris“ išleis harpūną, skirtą sugauti nuolaužas, kurių maksimalus dydis – 10×10 centimetrų, į specialų skydelį. Kitaip nei tinklas, jis veikia mažesniu atstumu — iki pusantro metro. Jei viskas vyks sėkmingai, kosminis valytojas paskui išskleis bures, kad greičiau patektų į viršutinius Žemės atmosferos sluoksnius ir ten sudegtų.
Siūlomi ir alternatyvūs orbitos valymo nuo šiukšlių projektai – palydovai-„lipdukai“ ir elektrodinaminiai „spąstai“, kurie mažintų nuolaužų skridimo greiti. Tačiau, nepaisant visų dedamų pastangų, kosminių šiukšlių problema vis dar lieka aktuali.
