Sekmadienio rytą 4 val. 54 min. Lietuvos laiku Saulė kirto dangaus ekvatorių – įsivaizduojamą liniją, kuri pratęsia Žemės pusiaują per kosmosą. Tiksliai tą akimirką Šiaurės ir Pietų pusrutuliai gavo visiškai lygų šviesos kiekį, ir dienos bei nakties trukmė taps lygi daugmaž visame pasaulyje. Iš čia ir lotyniškasis reiškinio pavadinimas, ekvinokcija (lot. equinox): pažodžiui tai ir reiškia „lygią naktį“.
Daugumą metų rudens lygiadienis nutinka rugsėjo 22 ar 23 dienomis. Vis dėlto, kartais jis gali nutikti ir rugsėjo 21 ar rugsėjo 24 d. Taip nutinka dėl to, kad kalendoriaus ilgis (365 dienos) ne visai sutampa su laiku, per kurį Žemė apsisuka aplink Saulę (365,2 dienos). Kad išspręstų šią problemą, tam porą paskutinių tūkstantmečių ir yra susitarta dėl keliamųjų metų.
Tačiau net ir keliamieji metai negarantuoja, kad lygiadieniai nutiks visada tomis pačiomis datomis.
Remiantis timeanddate.com duomenimis, paskutinį kartą rudens lygiadienis nutiko rugsėjo 21-ąją prieš tūkstantį metų, o rugsėjo 24 d. – 1931-aisiais. Ir kadangi paskutinysis lygiadienis 21-ąją dieną nutiko jau seniai, šiame amžiuje diena su naktimi susilygins rugsėjo 21-ąją net du kartus: 2092-aisiais ir 2096-aisiais. Kitas lygiadienis rugsėjo 24 d. nutiks jau tik po beveik trijų šimtmečių, 2303-iaisiais.
Na, o šįkart lygiadienis išsiskiria nebent tuo, kad iškart po jo pasideda Mėnulio pilnatis.
Parengta pagal „Live Science“.
