Ne, tas raudonas (ar oranžinis, priklausomai nuo jūsų regos savybių) taškelis nėra lėktuvas – jis beveik nejuda iš vietos.
Ir ne, tai nėra koks nors ateivių laivas – kad ir kaip kam nors to norėtųsi.
Tiesiog ketvirtadienio vakarą mėnulis turi neįprastą „palydovą“ – Marsą!
Žinoma, Marsas – joks ne palydovas. Marsas – tai antra pagal mažumą Saulės sistemos planetą planeta (pati mažiausia - Merkurijus, jei neskaičiuosime nykštukinės planetos Plutono), ir spalio 17 bei 18 dienos vakarais ji mūsų atžvilgiu yra tokioje pozicijoje, kad atrodo, jog ji šalia Mėnulio.
Raudonąja planeta vadinamas Marsas gana panašus į Žemę – apsisuka apie savo ašį per 24,6 valandų, kadaise turėjo vandens ir atmosferą. Pats Marsas turi plika akimi nematomus du mėnulius – Fobą (graik. „išgąstis“) ir Deimą (graik. „baimę keliantis“).
Tolimesnysis yra Deimas – mokslininkų nuomone, greičiausiai tai yra asteroidas, nutolęs nuo Jupiterio planetos tiek, kad pateko į Marso gravitacijos lauką ir pradėjo skrieti apie jį. Deimo skersmuo – vos 12 kilometrų.
Fobas yra didžiausias ir arčiau Marso skriejantis palydovas, pavadintas senovės graikų mitologijos baimės dievo vardu. Jo skersmuo – 22 kilometrai.
Abu Marso mėnulius 1877 m. aptiko amerikiečių astronomas Asaphas Hallas.
Seniausi įrašai apie patį Marsą mus pasiekia iš antrojo tūkstantmečio prieš mūsų erą, iš Egipto.
Ar tai, kad šiomis naktimis Marsas yra greta Mėnulio, reiškia ką nors svarbaus? Žinoma, ne. Tai – tiesiog gražus reginys, kuriuo galima pasimėgauti.
