Žinoma, galbūt tai galima paaiškinti amžiumi, juokauja portalas „Live Science“ – nes Bernardo žvaigždė gimė prieš 10 milijardų metų, kas yra dvigubai daugiau, nei mūsų Saulės amžius (o dar lyginant su Saule, Bernardo žvaigždė turi tik 16 proc. Saulės masės). Tačiau astronomai turi geresnį drebėjimo priežastį: ketvirtadienį žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime rašoma, remiantis 20 metų tyrimo duomenimis, mokslininkai yra „99 proc. įsitikinę“, kad Bernardo žvaigždę į šonus tampo egzoplanetos orbita – pasaulis, kuris yra daugmaž triskart didesnis už Žemę, ir padengtas ledu.
Astronomai superžemės (t. y. egzoplanetos, kurios masė yra didesnė už Žemės, bet mažesnė už ledo milžinus Uraną ir Neptūną) pėdsakus aptiko beveik prieš 20 metų – matuodami Bernardo žvaigždės greitį. Mokslininkai pamatė, kad kas 230 dienų Bernardo žvaigždė tarsi kryptelėja į mūsų sistemos pusę, o po to vėl sugrįžta atgal. To tikėtinas paaiškinimas – apie žvaigždę sukasi didelė planeta, kuri ją veikia savo gravitacija.
Bet kad tai patvirtinti, reikėjo daugiau duomenų.
Dabar – po dvidešimties metų – duomenų, surinktų teleskopais iš viso pasaulio, pakanka. Naujame tyrime tarptautinė mokslininkų komanda peržiūrėjo daugiau nei 700 Bernardo žvaigždės greičio matavimų ir nustatė, kad labiausiai tikėtinas žvaigždės „drebėjimo“ paaiškinimas – planeta, apsisukanti apie žvaigždę kas 233 dienas.
“Naudojome stebėjimus, atliktus septyniais skirtingais instrumentais ir vykdytus 20 metų – kas tapo labiausiai išplėstu duomenų rinkiniu kada nors naudotu tiksliems radialinio greičio tyrimams, – teigia tyrimo autorius Ignasi Ribas iš Ispanijos Kosmoso mokslų instituto (Institut de Ciències de l'Espai). – Esame daugiau nei 99 proc. tikri, kad ten yra planeta”.
Ši tikėtina naujoji planeta, pavadinta „Bernardo b“ (angl. Bernard’s b) – tikėtina, yra nutolusi nuo savo žvaigždės tiek, kiek nuo Saulės yra nutolęs Merkurijus (artimiausia Saulei planeta). Tai pastato planetą greta nedidelės žvaigždės „sniego linijos“ – kosminės ribos, už kurios planetos paviršiuje esantis vanduo užšąla. Mokslininkai jau anksčiau yra iškėlę versiją, kad „sniego linija“ yra pirminė planetų formavimosi zona.
Deja, tai pastato Bernardo b į rizikingą poziciją tikėtinos gyvybės klausimu. Planeta yra taip arti žvaigždės, greičiausiai neturi atmosferos, ir tuo pačiu pakankamai toli, kad temperatūra jos paviršiuje siektų -150 laipsnių Celsijaus. Tai reiškia, kad labiausiai tikėtina, jog vanduo yra amžino ledo formoje.
Ir nors tai gali išbraukti Bernardo b iš kandidatų į gyvybės namus sąrašo, šios Žemei gretimos Superžemės tyrimai gali padėti ištobulinti stebėjimo technikas ir ateityje padėti tiesiogiai teleskopais aptikti kaimyninius pasaulius, rašo „Live Science“.
Pasak tyrimo bendraautorės Cristina Rodríguez-López iš Andalūzijos Astrofizikos instituto (Instituto de Astrofísica de Andalucía), šis atradimas yra paskatinimas tęsti egzoplanetų paieškas artimiausių žvaigždžių kaimynystėje, tikintis kad galiausiai aptiksime ir tokią, kuri tinkamas gyvybei sąlygas.
